Medaus menuo

Kovo 11 – 12, penktadienis – sestadienis
Praejo beveik 4 menesiai nuo musu vestuviu. Galu gale pasitaike proga isvykti “medaus menesio”!!! Na, ne menesiui, vienai parai, bet vistiek smagu. Pasirinkome kokybe, o ne kiekybe. Bet uz tat kur. Aplankeme didziausius pasaulyje vandens krioklius – Viktorijos krioklius!!! Kelione buvo fantastiska, nereali, nepakartojama, ispudinga ir t.t. ir pan. Na o dabar smulkiau.
Viktoriojs kriokliai isikure Zimbabwes ir Zambijos pasienyje, Zambezi upeje. Nuo sostones Harare, kur mes siuo metu apsistoje, apie 8 valandos kelio masina. Toloka. Nusprendeme skristi. Nuo 1 iki 2 valandu trukmes skrydis, priklosomai nuo lektuvo. Atvykome i orouosta, atsistojome i eile prie check-in ir ta pacia minute prasidejo siurprizu, nuostabos, juoko ir ziauriai geros nuotaikos kelione. Orouostas senokas, naujausiu technologiju nerasta. Lagaminus sveria didziulemis mechaninemis svarstyklemis (zr. foto). Tiesa, visos keliones metu teko pakeisti savo varda – buvau Daphne Lefteri. Ji turi zimbabwes ID. Priezastis 3-4 kartus pigesne kelione!!! Pavyzdziui, viesbutis vietiniams kainuoja 90 doleriu parai, uzsienieciams – 250 doleriu, iejimas i Viktorijos kriokliu nacionalini parka vietiniams 7 doleriai, uzsienieciams 30 doleriu. Ir taip toliau Taigi, po check-in isidejau “savo” ID i kisene, einame prie patikrinimo. Sudedu visu daiktus i dezute, einu. Pyp pyp pyp. Griztu, nusimaunu batus, vel einu. Vel pyp pyp pyp. Griztu atgal, niekaip nesuprantu, kodel pypsi aparatas. Apsaugos darbuotojas klausia ar turiu savo ID su savimi, sakau turiu. Pasirodo tai ir buvo pypsejimo priezastis. Nes ID kortele METALINE!!! Zimbabwe’je ID korteles bei vairuotojo pazymejimai yra metaliniai, kad nesusidevetu per gyvenima. Po patikrinimo patenkame i laukimo sale. Dviejose jos pusese po kavinuke. Kadangi pranese, kad skrydis truputi veluos, nusprendeme isgerti arbateles. Pasirodo, ne viena kavinuke jos neturi, nes sugedes aparatas. Kitame kampe pamatau duty free parduotuvele. Nedirba. Pro langa matyt vos kelios prekes ant lentynu, bei didelis zenklas ant duru, kad parduotuvyte saugo apsaugos kompanija (zr. foto). Matyt labai vertingos tos prekes. Belaukiant uzsinorejau i tualeta. Labai viesi – kai kurie net duru neturi, kiti, jei ir turi duris, nera rankenu. Siuksliu deze tik viena, prie isejimo. Galu gale laikas skristi. Lektuvas privaziavo visai visai salia duru, kaip koks autobusas. Sulipome. Viktorijos kriokliai, mes atskrendam!!!
Viktorijos kriokliu oro uostas pasitiko sokancia bei dainuojancia vieitniu vyruku kompanija. Visi pusnuogiai, basom kojom, kai kurias kuno vietas prisidenge gyvunu kailiais ar oda (zr. foto). Susiradome savo vairuotoja ir pajudejome link savo viesbucio. Pakelese pilna zenklu – dramblys, kudu, karves ir kiti gyvunai. Deja, pakeliui nieko nesutikome. Atvykome i viesbuti. WOW!!! Isikureme labai jaukiame kambariuke su fantastisku vaizdu i nacionalinio parko teritorija. Registraturoje sake, kad turetume pamatyti daug laukiniu gyvunu is savo balkoniuko. Kol kas nieko. Taip pat ispejo, kad nieko nepaliktume balkone, bei butinai uzrakinutme visus langus ir duris, kai iseisime, nes aplink pilna bezdzioniu, kurios tik ir laukia progos ka nors nukniaukti. Veliau isitikinome. Ju pilna visose pakampese. Pavaikstinejome po apylinkes ir uz valandeles nuvykome i saulelydzio kruiza Zambezi upe. Pagal plana, turejome pamatyti nemazai gyvunu pavakary ateinanciu atsigerti. Bet, kadangi sis metu laikas yra pats prasciausias stebeti gyvunus, nes daug lyja ir visur pilna vandens, nelabai ka temate. Po poros valandu plaukiojimo, po medeliu galu gale radome kelis besipliuskianancius begemotus. Deja, tik akys ir ausys kysojo virs vandens. Vos po keliu minuciu isgirdome labai garsu griaustini ir oras staiga per kelias sekundes pasikeite. Pries tai svieciancia saulute staiga pakeite lietus, stiprus vejas, griaustinis, zaibai. Pasiplaukiojimas baigtas. Tiesa, Zambezi upes krantuose pilna palmiu, kurios auga is seklu, apdorotu ypatingu budu. Pasirodo, tos seklos turi tris labai kietus kiautus ir tik dramblio skrandzio sultys yra pakankamai stiprios jas apdoroti. Tai drambliai suvalgo tas seklas, jas apvirskina, iskakoja ir tik tokiu atveju is seklos isauga nauja palme.
Vakare ejome vakarieniauti i vietini restoraneli “Boma”. “Boma” reiskia valgymo vieta. Vos priejus restorana pasitinka keli darbuotojai, apsirenge tradiciniais drabuziais. Kiekviena svecia “aprengia” spalvotomis tradicinemis skraistemis. Jas uzrisa per viena peti. Taip pat kiekvienai motereliai nupiesia po du taskelius ant skruosto, o vyrukam po du bruksnelius. Pasiruose izengti i “boma”. Viduryje restorano laisvas plotas, visa kita – stalai, mistas – aplink. Gavome puiku staleli prie pat vidurio. Stalai papuosti spalvotomis ryskiomis staltiesemis, dega zibaline lempa, geleziniai puodeliai. Maistas – bufetas – ka nori, kiek nori, ta valgai. Tai prisiragavau visokiu idomybiu – krokodilo uodegos uzkandele, kepti mapani kirmineliai pirsto dydzio (juos valgiusieji gavo sertifikatus), strutiena, kudu, bafalo troskinys. Viskas labai labai patiko. Taip pat gavome paragauti vietinio alaus is minetu geleziniu puodeliu. Alus – chibuku - baltas, tirstas, su gabaliukais, pagamintas is kukuruzu. Beja, kukuruzai yra pagrindinis vieitniu pateikalu ingridientas. Ne vienas vieitnis nepraleidzia dienos be kukuruzu. Kol valgome, mus linksmina vietine akapela. Grupele vyruku ir motereliu vel gi apsirengusiu gyvunu kailiais ir odomis, soka, dainuoja, bei groja vietiniais instrumentais, pagrinde ivairiais bugneliais. Po vakarienes, kiekienas svecias gauna po maza bugneli – dzambi - ir visi zmones musa bugnus kaip pasiute. Vargses musu rankeles. Na bet buvo be galo smagu. Po muzikavimo, visi susirinkome i “bomos” viduri ir mokemes sokti vietinius sokius. Po pamokeles teko pademonstruoti ka ismokome – po viena. Ir aisku, as buvau isrinka pirmoji. Je je je!!! Manau pasirodziau visai neblogai  Vakarienes metu dar buvo visokiausiu atrakciju. Vienas vyrukas paise veidus – man nupiese balta dzieziuka virs akies, toniui – baobabo medi ant skruosto. Taip pat buvo galima issiburti savo ateiti, paklausyti istoriju ir pan. Labai gaila, bet nepavyko iamzinti sios puikios vietos fotografijose, nes musu fotoaparatas kazkodel sugalvojo “susirgti” ir nebeturejo jegu apsviesti aplinkos. Del to visos foto labai tamsios arba kur nors prisiglaudus prie sviesos saltinelio 
Sekanti ryta nusprendeme atsikelti anksti, kad ramiai papusryciautume (Tonis kitaip negali pradeti dienos), aplankytume Viktorijos krioklius, tuomet ramiai papietautume ir antra valanda dienos isvyktume i oro uosta. Kaip tarem taip ir padarem – atsikeleme apie 6 ryto. Pusiau miegodami isgereme arbatele savo balkoniuke. Apie septinta nuejome pusryciauti. Prisideje pilnas lekstes maisto isitaiseme prie pat didziulio balkono krasto, kad galetume toliau grozetis mus supancia gamta. Po keliu minuciu pakilau nuo staliuko atsinesti arbatos. Beeidama isgirdau Toni saukianti: “Lina, Lina – drambliai!!!” Net surikau is dziaugsmo ir tekina nubegau prie savo staliuko. Tolumoje is leto ejo Drambliene ir jos mazylis. Ejo atsigerti vandens is ezerelio. Zinojau, kad drambliai dideli, bet kai pamatai juos gyvai, atrodo milzinai. Tas ezerelis nelabai arti ir jis vidury milziniko misko. Kaip ir priklauso, medziai miske dideli. Bet kai pamaciau ta drambliene negalejau patiketi – ji buvo didesne uz daugeli medziu. Atrode, kad ji vaikstineja po auksta zole, o ne po miska. Zodziu – super!!! Sakyciau – puiki dienos pradzia.
Pavalge pajudejome link Kriokliu. Buvome bene pirmieji lankytojai ta diena. Prie iejimo issinuomavome lietaus apsiaustus ir pirmyn!!! Na net nezinau nuo ko pradeti ir kokius zodzius naudoti. Be zodziu!!! Uztrukome apie 2 valandas, kiaurai perslapome net ir su lietpalciais, daug prisifotkinome ir issisiepe baigeme pasivaiksciojima. Kriokliu dydis - milzinikas, garsas – beprotiskas, gylis – neizvelgiamas. Vietomis net negalejome susisneketi su Toniu. Krioklys besitaskydamas sukuria lietu, vietomis be galo stipru. Kai kur net negalejome nieko iziureti del tirsto tirsto ruko. O vos tik saulute paliecia krioklius savo spinduliukais visur aplinkui pasirodo beagle vaivoryksciu. Fantastika!!! Lietaus sezonu, kuris kaip tik dabar ir yra, kriokliai buna patys dydziausi, stipriausi nei bet kuriuo kitu metu laiku. Tas turi ir pliusu ir minusu. Pliusas – pamatai juos pacioje galingiausioje stadijoje, minusas – nepamatai viso dydzio, nes teisiog per ruka neimanoma iziureti. Tai kaip supratau, teks gristi, tik kitu metu laiku. Kad ir kiek apie juos berasyciau, visteik neiseitu tiksliai nupasakoti, koks ten vaizdas, grozis, jega. Viskas viename. Nepakartojama!!!
Aplanke krioklius, vaziavome i turgu. Tai tiek grozybiu prisiziurejau – skulpturos is medzio bei akmens, papuosai, indai, ivairiausi irankiai, baldai ir pan. Nu bet jau pardaveju ikirumas. Tikrai buciau zymiai daugiau nusipirkusi, jei ne tie pardavejai. “madam, neskubek, gerai apziurek viska, as labai gera kaina tau parduosiu. Aa, patiko papuoslai, paimk i rankas, pasimatuok, nori suzinoti kaina, kuria valiuta mokesi, kiek duotum, pasiderim ……….” Ir t.t. ir pan. Ir kiekvienas pardavejas ta pati mala. Ir sneka jie labai tyliai arti prie taves prieje, lyg kokia paslapti. Zodziu, labai man nepatiko. Bet deretis tikrai galima, 50% kainos numusti vieni juokai. Tai kelis dalykelius isigijome zymiai pigiau nei norejo juos parduoti.
Beja, tesiant istorija apie keistus vietinius vardus, negaliu nepamineti musu viesbucio administratoriaus vardo. Jis – Member!!! Lietuviskai – narys. Vis negaliu atsistebeti tokiu vardu originalumu
Grizome i viesbuti. Neuzilgo musu fantastiskas “medaus menuo” pasibaigs. Dar karteli prisedame savo balkoniuke atsiderti arbatos. Ir gamta mus dar karteli pradziugina. Visai netoliese po pievele vaikstineja kudu seimynele – mama, tetis, mazyliai. Puikus atsisveikinimas. Susipakuojame ir keliaujame atgal pas savo mazyli, kuris pirma kart praleido para be musu.