Kelione

Kovo 4, penktadienis, rytas
Viskas supakuota, sudeliota i lagaminus. Laukiame 12 valaldos. Vaziuosime i oro uosta. O ten prasides 22 valandu trukmes kelione i kita pasaulio krasta. Na, bent jau man. Isvykstame i Zimbabwe!!!
Keliauninkai – trys suauge, trys vaikai. Kiekvienam po viena. Tonis, Lina, Dafne bei Eleni (4 metai), Charitonas( 15 menesiu), Lukas (10 menesiu). Keliones marsrutas Larnaca – Abudabi (3,5 valandos), laukimas apie 3 valandas, Abudabi – Johanesburg (8 valandos), laukimas apie 4 valandas, Johanesburg – Harare (1,5 valandos). Pasirinkome Etihad avialinijas ir dabar tikrai zinome, kad tai buvo puikus sprendimas. Kadangi keliaujame su vaikais, tikejomes truputi geresnio aptarnavimo, tiek oro uostose, tiek lektuvuose. O gavosi taip, kad aptarnavimas buvo toks nerealus, kad pranoko visus lukescius. Lukas lektuve gavo kelionine lovyte, taip kad ramiausiai beveik viso skrydzio metu miegojo. Charitonas apzavejo visas stiurdeses, tai jos mielai su juo zaide ir linksmino. Gavome patogiausias vietas visuose lektevuose. Vaikai gavo ivairiausiu dovaneliu, vaikisko maistelio. Zodziu, kelione praejo kuo puikiausiai. Tiesa, atvyke i Abudabi negavome savo vaiku vezimeliu, bet tik todel, kad tokios oro uosto taisykles. Jie turi savo vezimukus keliaujiantiems su vaikais. Ir jie ne ka prastesni uz musu. Tai jais ir naudojomes. Atvyke i Johanesburg vos islipe is lektuvo radome savo vezimukus. Nusileidus Johanesburg is kart pasijutau Afrikoje – muzikyte, zmones, suvenyru parduoduvytes. Viena is ju aplankius, niekaip negalejau atsiziureti – spalvingiausi papuosalai, ilgos margos spalvotos sukneles, visokiausi meno dirbiniai is akmens, kaulo, medzio, metalo ir pan. Galeciau visa parduotuvyte is kart nusipirkt, nes be galo sunku butu issirinkti ko noreciau. Bevaikstinedama dar pastebejau labai idomu zenka. Jis buvo prikabintas prie eskalatoriu. Apart to, kad del saugumo sumetimu vaikus reiktu laikytu uz rankos ir kad nesaugu pastatyti savo lagamina ant judanciu laiptu jo neprilaikant, taip pat informuoja, kad jei devite ilga sijona, reikia jo padalkas rankose laikyti . Taip bevaikstinejant po parduotuvytes, laikas nejucia prabego. Visi susirinkome prie vartu laukti savo skrydzio. Tonis nubego nusipirkti vietini laikrasti. Ir netikai uztruko. Kol jo nebuvo pradejo laipinti keleivius i lektuva. Pasirodo skrido gal tik koki 20 - 30 zmogeliu, tai laipinimas uztruko vos kelias minutes. O Tonio vis nera – perka laikrasti. Dafne su vaikais nuejo i lektuva, o as likau laukti savo vyro. Po keliu minuciu per garsikalbi pranesa, kad laipinimas i lektuva vykstanti i Harare baiginejamas!!! Galvoju, gerai, kad pranese, Tonis isgirs ir atleks. Bet ne. Tonio vis nera. Dar po keliu minuciu ateina oro uosto darbuotojas ir liepia man eiti i lektuva, nes kitokiu atveju prades musu islaipinima!!! Tonio vis nera. Sakau, niekur neisiu, laukiu vyro, jo pasas pas mane. Kur buves, kur nebuves, tolumoje pasirodo Tonis. Pasivaiksciodamas su laikrasciu rankoje arteja prie vartu. Viskas baigesi laimingai, ilipome i lektuva ir atskridome i Harare.