Liutu parkas

Kovo 8, antradienis
Siandien visa seimynele vaziavome i liutu parka. Truputi keista, kodel ta parka vadina liutu, nes kai kuriu kitu gyvunu maciau daugiau nei liutu parka sudaro kelios dalys. Pirmoji – didele aptverta teritorija,kur gyvena vien tik liutai. Tai ten reik vaziuoti su masina ir butinai uzdarytais langais. Prie pat ivaziavimo guli du didziuliai grazuoliai liutai. Nu bet kokio jie grazumo! Grazus ir per televizoriu, bet gyvai is vis ispudingai atrodo – galva didele, gaurai ilgi, ir taip isdidziai sau guli, is leto dairosi. Parko darbuotojas atidares vartus lyg niekur nieko paglosto viena ir kita. Atrodo, kad tuoj prades murkti is pasitenkinimo, visai kaip kates – uzriete galvas i virus, uzsimerke – megaujasi. Vaziuojame toliau – nieko nematyt, dar toliau – vis nieko. Galiausiai privaziuojam vartus taip ir nesuprate kodel vis gi sis parkas vadinasi liutu. Klausiam darbuotojo, kiek liutu turit – du? Sako, ne, yra dar keli. Na bet jau nebevaziavome atgal. Pasirodo sis metu laikas yra pats prasciausias stebeti gyvunus, nes del lietaus sezono visur pilna vandens, dol to jiem nereikia eiti jo ieskoti ir visi gyvunai sau ramiausiai ilsisi aukstoje zoleje Zodziu, tesiame kelione. Antra dalis – vel didelis aptvertas plotas, kuriame gyvena visokiausi kitokiausi gyvunai. Deja visu neteko pamatyti, bet maciau zebrus, strucius, antilopes ir kelis kitus gyvunelius, kuriu as nepazistu  sake, dar ten gyvena ir zirafa, bet jos nemaciau. Galiausiai privaziavome treciaja parko dali – gyvunai aptvaruose. Na bet aptvarai tai dideli. Kai kurie gyvunai neuzdaryti, laisvai vaikstineja tarp zmoniu. Pirmasis mus pasitinka milziniskas vezlys. Juda vos vos, kiautas girgzda kiekviena kart jis pajuda i prieki. Jam apie 300 metu, o sveria jis apie 500 kg. Tikras grazuolis. Tesiame kelione. Prie ilgo, i upe panasaus baseinelio ramiausiai guli du milziniski krokodilai, juos maitina karta per dvi savaites, daznaiusiai vistiena. Prieiname liutu narva. Viduje apie 10 liutu, moteriskos ir vyriskos gimines. Keli ju meiliai apsikabine kaitinasi sauluteje ant akmenu, kiti vaikstineja palei tvora ir stebi, kas vyksti kitoje jos puseje. O kitoje puseje – mes. As laikau ant ranku Luka, jis be galo suzavetas dideliais graziais gyvunais. Tonis siuncia mane atsistoti prie tvoros fotografijai. Atsistoju nugara i liutus, taisausi i pozicija, girdziu visi aplink pradeda saukti. Nelabai supratau ka sauke, bet nusprendziau atsisukti i liutus ir suzinot, kas ten darosi. Vos pasisuku i juos, vienas is liutu atsuka man ir Lukui uzpakali, pakelia uodega ir . . . apsisioja mus!!!!! Visi issizioje, nes visus tuos metus kiek cia yra buve, niekas nemate, kad ka nors butu apsisiojes liutas!!! Emocijoms aprimus, po keliu minuciu einu I savo vieta prie narvo fotografijai. Ir kur buves, kur nebuves priena antras liutas ir vel mus su Luku apsisioja!!!!! Darbuotojai sako, nepergyvenk, dabar gali buti rami, kad joks kitas gyvunas taves nebeuzpuls. Tai ramu  Tesiame pasivaiksciojima. Kitam narve du mazyliai liutukai, abiem po 2 men. Pas juos i narva galima ieiti ir lankytojams, pasifotografuoti. Tonis vienintelis buvo drasuolis. Dar mateme hienas, bezdziones (jos viaskto laisvai po parka), dar daugiau liutu, kazkokia lape, dar kazkokius kelis gyvunelius ir kiaule!!! Paprasta paprasciausia kiaule  labai smirdejo 
Grizus namo papasakojau apsisiojimo istorija Martai (namu tvarkytoja, vietine), tai ji sake, kad buti apsisiotai liuto reiskia milzinska sekme!!! Tai dabar ne tik, kad drasiai galiu vaikstineti prie kitu gyvunu, nes del liutu sisiuko kvapo, nieks nedris prie manes listi, bet dar ir labai didele sekme manes lydes!!!