Gamta ir pinigai

Kovo 13, sekmadienis
Siandien isvaziuojame penkiom dienom prie Kariba ezero. Vietiniai sako, kad tai vienas didziausiu dirbtiniu ezeru pasaulyje. Deja, del interneto stokos, negaliu patikrinti siu duomenu. Zvejosime!!!
Vyrukai ruosiasi labai atsakingai – nusipirko 50 kg kazkokio miasto zuvim ir dar 50 kg kazkokio kitokio maisto zuvim ir dar 5 kg auksciausios rusies miltu, is kuriu irgi gamins dar kazkokio kitokio maisto zuvim.
Na bet apie kelione, zvejyba ir visa kita papasakosiu sekanti karta. Si kart apie gamta, augaliukus bei pinigus.
Gamta. Beveik ant kiekvieno kampo po idomu augala randu. Nemazai ju pamaciau ir pas tevus kieme. Vienas kaktusas uzaugino ryskiai ryskiai ruzava vaisu. Na labai ispudingai ant medelio atrodo. (zr. foto) Nuskyneme. Viduje lyg persvieciama balta spalva su juodom mazytem mazytem seklytem issibarsiuciom po visa vaisiu. Net valgyti nenorejom, kai toki grozi pamateme. Bet suvalgeme. Gaivus, truputeli saldus. Labai patiko. Kieme taip pat auga Lauro lapo medis. Bet didziulis. Turbut net maza bizniuka su juo butu galima isukti ir tu lapeliu uztektu pinigeliams pasidaryti. Dar vienas kaktusas, augantis kieme, uzaugino labai grazius ziedus. Didelius baltus. Bet jie prasiskleidzia tik nakti. Vos tik rytines saulutes spinduliukai pasiekia augala, ziedai susikleidzia. Iki kitos nakties. Ir dar vienas kaktusas is vis ispudingas. Milzinikas. Na papasakoti neuzteks. Reikia ji pamatyti. Ir jis dar savo istorija turi. Pries gera desimtmeti, kaledu ryta seimynele isejo i kiema ir kazko pasigedo. Ogi kaktusas buvo uzauges toks milzinikas, kad jo stiebas nebesugebejo islaikyti savo saku ir medelis nuluzo. Bet dabar jis vel didelis ir vel ispudingas. Bet panasu, kad jo istorija neuzilgo gali pasikartoti.
Bekeliaujant sen bei ten pastebejau kruma su milzinikais spygliais. Pasirodo vietiniai ji vadina vachabiki – wait a bit (lietuvikai – palauk truputi). O toki pavadinima krumelis gavo del to, kad daznai lieka nepastebetas ir zmones i ji susipainioja ir apsidrasko. Del to vaikstant gamtoje reikia but atsargiam ir neskubeti einant, kad laiku pastebetum spygliuota krumeli.
Pinigai. Siuo metu Zimbabwe vienintele valiuta amerikos doleris. Visai neseniai, vos pries pora metu, buvo Zimbabwe doleris. Bet jis buvo isimtas is apyvartos, nes visiskai nuvertejo. Paskutinemis dienomis juos sakiciavo biliardais. Dabar turguje galima isigyti tu milzinisku banknotu. Algas mokedavo dukart per diena, i parduotuve reikejo eit irgi kelis kartus per diena, nes kita diena jau nieko uz turimus pinigus nebenusipirktum ir t.t. ir pan. Na bet as ne apie tai. Taigi dabar cia amerikos doleris. Bet tik banknotai, centu nera. Kad paprasciau buti. Tai parduotuvese tokia situacija. Kainos kaip ir bet kur kitur – su centais, t.y. pvz vandens buteliukas 1 doelris ir 1 centas. Arba mazas kepaliukas duonos 60 centu. Nori nenori, galutine kaina uz visus produktus daznaiusiai gaunasi su centais. Bet ju nera. Tai graza vietoj centu duoda cekius. Kuriuos kita karta glai panaudoti atsiskaitant uz prekias. Arba gali buti kad graza vietoj centu ar cekiu gausi kokias 5 kramtomas gumas ar pan. Kur nors kitur, pvz. pakeles kioskelyje, tenka pirkti tiek, kad susidarytu apvali suma. Na pvz jei alus kainuoja 1,5 doelrio, tai teks pirkti 2 butelius, nes perkant viena, negautum grazos.
Na ir dar keli dalykeliai. Turbut visi girdejote apie muse tcetce. Tai ji labai nefaina. Ji labai megsta deti savo kiausinukus i zmoniu rubus, ypac kai jie dziusta lauke. Del to visi visi rubai po plovimo butinai turi buti islyginti karstu lygintuvu arba isdziovinti dziovykleje. To nepadarius, rizikuojama uzsiakuginti musyte savo odoje. Kiausinukai is rubu perkeliauja ant musu odos, isisiurbia po ja ir ten laimingai auga. Vaizdelis turbut ne koks. Pasirodo, kad kiausinuku neiseina iskrapstyti iki kol viksrelis visikai uzauga. Ant odos atrodo lyg didziulis pulingas spuogas, o ji isspaudus islenda grazutis muses tcetce viksriukas.
Beja suzinojau ka reiskai Zimbabwe. Vietineje shona kalboje tai zdimba dza mabwe – House of stones (lietuviskai – akmenu namas). O toki pavadinima salis gavo del to, kad visur pilna dideliu akmenu ir dauguma ju labai keistomis kombinacijomis. Pvz didelis akmuo atrodo lyg balansuoja ant gerokai mazesnio akmenelio. Zmones sako, kad visi tie akmenys taip isisdeste naturaliai, be niekieno pagalbos. Na bet labai daznai tai atrodo neitiketina.

Medaus menuo

Kovo 11 – 12, penktadienis – sestadienis
Praejo beveik 4 menesiai nuo musu vestuviu. Galu gale pasitaike proga isvykti “medaus menesio”!!! Na, ne menesiui, vienai parai, bet vistiek smagu. Pasirinkome kokybe, o ne kiekybe. Bet uz tat kur. Aplankeme didziausius pasaulyje vandens krioklius – Viktorijos krioklius!!! Kelione buvo fantastiska, nereali, nepakartojama, ispudinga ir t.t. ir pan. Na o dabar smulkiau.
Viktoriojs kriokliai isikure Zimbabwes ir Zambijos pasienyje, Zambezi upeje. Nuo sostones Harare, kur mes siuo metu apsistoje, apie 8 valandos kelio masina. Toloka. Nusprendeme skristi. Nuo 1 iki 2 valandu trukmes skrydis, priklosomai nuo lektuvo. Atvykome i orouosta, atsistojome i eile prie check-in ir ta pacia minute prasidejo siurprizu, nuostabos, juoko ir ziauriai geros nuotaikos kelione. Orouostas senokas, naujausiu technologiju nerasta. Lagaminus sveria didziulemis mechaninemis svarstyklemis (zr. foto). Tiesa, visos keliones metu teko pakeisti savo varda – buvau Daphne Lefteri. Ji turi zimbabwes ID. Priezastis 3-4 kartus pigesne kelione!!! Pavyzdziui, viesbutis vietiniams kainuoja 90 doleriu parai, uzsienieciams – 250 doleriu, iejimas i Viktorijos kriokliu nacionalini parka vietiniams 7 doleriai, uzsienieciams 30 doleriu. Ir taip toliau Taigi, po check-in isidejau “savo” ID i kisene, einame prie patikrinimo. Sudedu visu daiktus i dezute, einu. Pyp pyp pyp. Griztu, nusimaunu batus, vel einu. Vel pyp pyp pyp. Griztu atgal, niekaip nesuprantu, kodel pypsi aparatas. Apsaugos darbuotojas klausia ar turiu savo ID su savimi, sakau turiu. Pasirodo tai ir buvo pypsejimo priezastis. Nes ID kortele METALINE!!! Zimbabwe’je ID korteles bei vairuotojo pazymejimai yra metaliniai, kad nesusidevetu per gyvenima. Po patikrinimo patenkame i laukimo sale. Dviejose jos pusese po kavinuke. Kadangi pranese, kad skrydis truputi veluos, nusprendeme isgerti arbateles. Pasirodo, ne viena kavinuke jos neturi, nes sugedes aparatas. Kitame kampe pamatau duty free parduotuvele. Nedirba. Pro langa matyt vos kelios prekes ant lentynu, bei didelis zenklas ant duru, kad parduotuvyte saugo apsaugos kompanija (zr. foto). Matyt labai vertingos tos prekes. Belaukiant uzsinorejau i tualeta. Labai viesi – kai kurie net duru neturi, kiti, jei ir turi duris, nera rankenu. Siuksliu deze tik viena, prie isejimo. Galu gale laikas skristi. Lektuvas privaziavo visai visai salia duru, kaip koks autobusas. Sulipome. Viktorijos kriokliai, mes atskrendam!!!
Viktorijos kriokliu oro uostas pasitiko sokancia bei dainuojancia vieitniu vyruku kompanija. Visi pusnuogiai, basom kojom, kai kurias kuno vietas prisidenge gyvunu kailiais ar oda (zr. foto). Susiradome savo vairuotoja ir pajudejome link savo viesbucio. Pakelese pilna zenklu – dramblys, kudu, karves ir kiti gyvunai. Deja, pakeliui nieko nesutikome. Atvykome i viesbuti. WOW!!! Isikureme labai jaukiame kambariuke su fantastisku vaizdu i nacionalinio parko teritorija. Registraturoje sake, kad turetume pamatyti daug laukiniu gyvunu is savo balkoniuko. Kol kas nieko. Taip pat ispejo, kad nieko nepaliktume balkone, bei butinai uzrakinutme visus langus ir duris, kai iseisime, nes aplink pilna bezdzioniu, kurios tik ir laukia progos ka nors nukniaukti. Veliau isitikinome. Ju pilna visose pakampese. Pavaikstinejome po apylinkes ir uz valandeles nuvykome i saulelydzio kruiza Zambezi upe. Pagal plana, turejome pamatyti nemazai gyvunu pavakary ateinanciu atsigerti. Bet, kadangi sis metu laikas yra pats prasciausias stebeti gyvunus, nes daug lyja ir visur pilna vandens, nelabai ka temate. Po poros valandu plaukiojimo, po medeliu galu gale radome kelis besipliuskianancius begemotus. Deja, tik akys ir ausys kysojo virs vandens. Vos po keliu minuciu isgirdome labai garsu griaustini ir oras staiga per kelias sekundes pasikeite. Pries tai svieciancia saulute staiga pakeite lietus, stiprus vejas, griaustinis, zaibai. Pasiplaukiojimas baigtas. Tiesa, Zambezi upes krantuose pilna palmiu, kurios auga is seklu, apdorotu ypatingu budu. Pasirodo, tos seklos turi tris labai kietus kiautus ir tik dramblio skrandzio sultys yra pakankamai stiprios jas apdoroti. Tai drambliai suvalgo tas seklas, jas apvirskina, iskakoja ir tik tokiu atveju is seklos isauga nauja palme.
Vakare ejome vakarieniauti i vietini restoraneli “Boma”. “Boma” reiskia valgymo vieta. Vos priejus restorana pasitinka keli darbuotojai, apsirenge tradiciniais drabuziais. Kiekviena svecia “aprengia” spalvotomis tradicinemis skraistemis. Jas uzrisa per viena peti. Taip pat kiekvienai motereliai nupiesia po du taskelius ant skruosto, o vyrukam po du bruksnelius. Pasiruose izengti i “boma”. Viduryje restorano laisvas plotas, visa kita – stalai, mistas – aplink. Gavome puiku staleli prie pat vidurio. Stalai papuosti spalvotomis ryskiomis staltiesemis, dega zibaline lempa, geleziniai puodeliai. Maistas – bufetas – ka nori, kiek nori, ta valgai. Tai prisiragavau visokiu idomybiu – krokodilo uodegos uzkandele, kepti mapani kirmineliai pirsto dydzio (juos valgiusieji gavo sertifikatus), strutiena, kudu, bafalo troskinys. Viskas labai labai patiko. Taip pat gavome paragauti vietinio alaus is minetu geleziniu puodeliu. Alus – chibuku - baltas, tirstas, su gabaliukais, pagamintas is kukuruzu. Beja, kukuruzai yra pagrindinis vieitniu pateikalu ingridientas. Ne vienas vieitnis nepraleidzia dienos be kukuruzu. Kol valgome, mus linksmina vietine akapela. Grupele vyruku ir motereliu vel gi apsirengusiu gyvunu kailiais ir odomis, soka, dainuoja, bei groja vietiniais instrumentais, pagrinde ivairiais bugneliais. Po vakarienes, kiekienas svecias gauna po maza bugneli – dzambi - ir visi zmones musa bugnus kaip pasiute. Vargses musu rankeles. Na bet buvo be galo smagu. Po muzikavimo, visi susirinkome i “bomos” viduri ir mokemes sokti vietinius sokius. Po pamokeles teko pademonstruoti ka ismokome – po viena. Ir aisku, as buvau isrinka pirmoji. Je je je!!! Manau pasirodziau visai neblogai  Vakarienes metu dar buvo visokiausiu atrakciju. Vienas vyrukas paise veidus – man nupiese balta dzieziuka virs akies, toniui – baobabo medi ant skruosto. Taip pat buvo galima issiburti savo ateiti, paklausyti istoriju ir pan. Labai gaila, bet nepavyko iamzinti sios puikios vietos fotografijose, nes musu fotoaparatas kazkodel sugalvojo “susirgti” ir nebeturejo jegu apsviesti aplinkos. Del to visos foto labai tamsios arba kur nors prisiglaudus prie sviesos saltinelio 
Sekanti ryta nusprendeme atsikelti anksti, kad ramiai papusryciautume (Tonis kitaip negali pradeti dienos), aplankytume Viktorijos krioklius, tuomet ramiai papietautume ir antra valanda dienos isvyktume i oro uosta. Kaip tarem taip ir padarem – atsikeleme apie 6 ryto. Pusiau miegodami isgereme arbatele savo balkoniuke. Apie septinta nuejome pusryciauti. Prisideje pilnas lekstes maisto isitaiseme prie pat didziulio balkono krasto, kad galetume toliau grozetis mus supancia gamta. Po keliu minuciu pakilau nuo staliuko atsinesti arbatos. Beeidama isgirdau Toni saukianti: “Lina, Lina – drambliai!!!” Net surikau is dziaugsmo ir tekina nubegau prie savo staliuko. Tolumoje is leto ejo Drambliene ir jos mazylis. Ejo atsigerti vandens is ezerelio. Zinojau, kad drambliai dideli, bet kai pamatai juos gyvai, atrodo milzinai. Tas ezerelis nelabai arti ir jis vidury milziniko misko. Kaip ir priklauso, medziai miske dideli. Bet kai pamaciau ta drambliene negalejau patiketi – ji buvo didesne uz daugeli medziu. Atrode, kad ji vaikstineja po auksta zole, o ne po miska. Zodziu – super!!! Sakyciau – puiki dienos pradzia.
Pavalge pajudejome link Kriokliu. Buvome bene pirmieji lankytojai ta diena. Prie iejimo issinuomavome lietaus apsiaustus ir pirmyn!!! Na net nezinau nuo ko pradeti ir kokius zodzius naudoti. Be zodziu!!! Uztrukome apie 2 valandas, kiaurai perslapome net ir su lietpalciais, daug prisifotkinome ir issisiepe baigeme pasivaiksciojima. Kriokliu dydis - milzinikas, garsas – beprotiskas, gylis – neizvelgiamas. Vietomis net negalejome susisneketi su Toniu. Krioklys besitaskydamas sukuria lietu, vietomis be galo stipru. Kai kur net negalejome nieko iziureti del tirsto tirsto ruko. O vos tik saulute paliecia krioklius savo spinduliukais visur aplinkui pasirodo beagle vaivoryksciu. Fantastika!!! Lietaus sezonu, kuris kaip tik dabar ir yra, kriokliai buna patys dydziausi, stipriausi nei bet kuriuo kitu metu laiku. Tas turi ir pliusu ir minusu. Pliusas – pamatai juos pacioje galingiausioje stadijoje, minusas – nepamatai viso dydzio, nes teisiog per ruka neimanoma iziureti. Tai kaip supratau, teks gristi, tik kitu metu laiku. Kad ir kiek apie juos berasyciau, visteik neiseitu tiksliai nupasakoti, koks ten vaizdas, grozis, jega. Viskas viename. Nepakartojama!!!
Aplanke krioklius, vaziavome i turgu. Tai tiek grozybiu prisiziurejau – skulpturos is medzio bei akmens, papuosai, indai, ivairiausi irankiai, baldai ir pan. Nu bet jau pardaveju ikirumas. Tikrai buciau zymiai daugiau nusipirkusi, jei ne tie pardavejai. “madam, neskubek, gerai apziurek viska, as labai gera kaina tau parduosiu. Aa, patiko papuoslai, paimk i rankas, pasimatuok, nori suzinoti kaina, kuria valiuta mokesi, kiek duotum, pasiderim ……….” Ir t.t. ir pan. Ir kiekvienas pardavejas ta pati mala. Ir sneka jie labai tyliai arti prie taves prieje, lyg kokia paslapti. Zodziu, labai man nepatiko. Bet deretis tikrai galima, 50% kainos numusti vieni juokai. Tai kelis dalykelius isigijome zymiai pigiau nei norejo juos parduoti.
Beja, tesiant istorija apie keistus vietinius vardus, negaliu nepamineti musu viesbucio administratoriaus vardo. Jis – Member!!! Lietuviskai – narys. Vis negaliu atsistebeti tokiu vardu originalumu
Grizome i viesbuti. Neuzilgo musu fantastiskas “medaus menuo” pasibaigs. Dar karteli prisedame savo balkoniuke atsiderti arbatos. Ir gamta mus dar karteli pradziugina. Visai netoliese po pievele vaikstineja kudu seimynele – mama, tetis, mazyliai. Puikus atsisveikinimas. Susipakuojame ir keliaujame atgal pas savo mazyli, kuris pirma kart praleido para be musu.

Liutu parkas

Kovo 8, antradienis
Siandien visa seimynele vaziavome i liutu parka. Truputi keista, kodel ta parka vadina liutu, nes kai kuriu kitu gyvunu maciau daugiau nei liutu parka sudaro kelios dalys. Pirmoji – didele aptverta teritorija,kur gyvena vien tik liutai. Tai ten reik vaziuoti su masina ir butinai uzdarytais langais. Prie pat ivaziavimo guli du didziuliai grazuoliai liutai. Nu bet kokio jie grazumo! Grazus ir per televizoriu, bet gyvai is vis ispudingai atrodo – galva didele, gaurai ilgi, ir taip isdidziai sau guli, is leto dairosi. Parko darbuotojas atidares vartus lyg niekur nieko paglosto viena ir kita. Atrodo, kad tuoj prades murkti is pasitenkinimo, visai kaip kates – uzriete galvas i virus, uzsimerke – megaujasi. Vaziuojame toliau – nieko nematyt, dar toliau – vis nieko. Galiausiai privaziuojam vartus taip ir nesuprate kodel vis gi sis parkas vadinasi liutu. Klausiam darbuotojo, kiek liutu turit – du? Sako, ne, yra dar keli. Na bet jau nebevaziavome atgal. Pasirodo sis metu laikas yra pats prasciausias stebeti gyvunus, nes del lietaus sezono visur pilna vandens, dol to jiem nereikia eiti jo ieskoti ir visi gyvunai sau ramiausiai ilsisi aukstoje zoleje Zodziu, tesiame kelione. Antra dalis – vel didelis aptvertas plotas, kuriame gyvena visokiausi kitokiausi gyvunai. Deja visu neteko pamatyti, bet maciau zebrus, strucius, antilopes ir kelis kitus gyvunelius, kuriu as nepazistu  sake, dar ten gyvena ir zirafa, bet jos nemaciau. Galiausiai privaziavome treciaja parko dali – gyvunai aptvaruose. Na bet aptvarai tai dideli. Kai kurie gyvunai neuzdaryti, laisvai vaikstineja tarp zmoniu. Pirmasis mus pasitinka milziniskas vezlys. Juda vos vos, kiautas girgzda kiekviena kart jis pajuda i prieki. Jam apie 300 metu, o sveria jis apie 500 kg. Tikras grazuolis. Tesiame kelione. Prie ilgo, i upe panasaus baseinelio ramiausiai guli du milziniski krokodilai, juos maitina karta per dvi savaites, daznaiusiai vistiena. Prieiname liutu narva. Viduje apie 10 liutu, moteriskos ir vyriskos gimines. Keli ju meiliai apsikabine kaitinasi sauluteje ant akmenu, kiti vaikstineja palei tvora ir stebi, kas vyksti kitoje jos puseje. O kitoje puseje – mes. As laikau ant ranku Luka, jis be galo suzavetas dideliais graziais gyvunais. Tonis siuncia mane atsistoti prie tvoros fotografijai. Atsistoju nugara i liutus, taisausi i pozicija, girdziu visi aplink pradeda saukti. Nelabai supratau ka sauke, bet nusprendziau atsisukti i liutus ir suzinot, kas ten darosi. Vos pasisuku i juos, vienas is liutu atsuka man ir Lukui uzpakali, pakelia uodega ir . . . apsisioja mus!!!!! Visi issizioje, nes visus tuos metus kiek cia yra buve, niekas nemate, kad ka nors butu apsisiojes liutas!!! Emocijoms aprimus, po keliu minuciu einu I savo vieta prie narvo fotografijai. Ir kur buves, kur nebuves priena antras liutas ir vel mus su Luku apsisioja!!!!! Darbuotojai sako, nepergyvenk, dabar gali buti rami, kad joks kitas gyvunas taves nebeuzpuls. Tai ramu  Tesiame pasivaiksciojima. Kitam narve du mazyliai liutukai, abiem po 2 men. Pas juos i narva galima ieiti ir lankytojams, pasifotografuoti. Tonis vienintelis buvo drasuolis. Dar mateme hienas, bezdziones (jos viaskto laisvai po parka), dar daugiau liutu, kazkokia lape, dar kazkokius kelis gyvunelius ir kiaule!!! Paprasta paprasciausia kiaule  labai smirdejo 
Grizus namo papasakojau apsisiojimo istorija Martai (namu tvarkytoja, vietine), tai ji sake, kad buti apsisiotai liuto reiskia milzinska sekme!!! Tai dabar ne tik, kad drasiai galiu vaikstineti prie kitu gyvunu, nes del liutu sisiuko kvapo, nieks nedris prie manes listi, bet dar ir labai didele sekme manes lydes!!!

Elektra bei keisti vardai

Kovo 7, pimadienis
Saindien su Toniu vaziavome i parduotuve. Si kart i tikra, pastate, o ne palei gatve ar sankryzoje. Nieko kitaip nei pas mus, tie patys produktai, tokia pat tvarka. Tik zinoma vaisiu ir darzoviu pasirinkimas gausesnis ir jie zyyyymiai skanesni. Bet as ne apie tai noriu papasakoti. Surade viska, ko reikia, einame prie kasos. Belaukiant eileje dairausi aplinkui ir aki pagavo kasininko vardas. Perfect. Isvertus reiskia “idealus”. Pasirodo tokiu idomiu vardu visai nemazai. Pvz, viena moterele savo dukra pavadino postbox (pasto dezute), nes ja pagimde prie pasto dezutes. Tonis pazista dvynius, kuriu vieno vardas oneboy (pirmas berniukas), o antro twoboy (antras berniukas). Na ir taip toliau ir panasiai 
Jau trecia diena kaip mes cia, o as vis jauciuosi lyg pavargusi, mieguista. Pasirodo ne be priezasties. Zimbabwe yra gan aukstai nuo juros lygio, vadinasi slegis cia yra zemas ir del to jauciuosi lyg pastoviai nereciau miego. Na bet tikiuosi dar kelios dienos ir prisiderinsiu prie nauju oro salygu Oras cia visada siltas. Niekad ne per salta ziema ir niekad ne per karsta vasara. Vejo beveik niekada nera. Lyja tik vasara, bet lyja gausiai ir uzpuola netiketai. Greit prasideda, stipriai palija ir staigiai pasibaigia. Saule islenda ir lyg nieko nebuve. Beja Vasara cia gruodi, sausi ir vasari 
Na o dabar apie elektra. Kaip ir su benzinu, niekada nezinia kada turesi elektra. Daugelis turi namie generatorius, nes elektra dingsta taip daznai, kad be generatoriu butu labai sunku issiversti. Va ir siandien, grize is miesto radome namus tamsius. Kad jau pradejau apie namus, reikia papasakoti ir tai, kaip zmones saugojasi nuo vagiu, bei uzpuoliku, kas labai daznai cia vyksta. Visi namai yra aptverti aukstomis murinemis sienomis, aukstais geleziniais vartais ir dar elektros srove teka virs tvoros. Namo langai ir durys su grotomis, na bet visai graziomis, israitytos, isgrazintomis. Taip pat zmones samdosi saugos tarnybas bei turi isivede signalizacija ar net videokameras. Pirmas ispudis truputi nejaukus, bet vos po keliu dienu visa tai labai naturaliai atrodo ir net nebekrenta i akis.

Zvejyba ir ne tik

Kovo 6, sekmadienis
Saindien zvejojome! As, Tonis ir jo tetis. Buvo labai idomia diena. Ir ne tik del zvejybos. Pati kelione iki ezero buvo labai smagi, nes daug idomybiu prisiziurejau ir dar daugiau prisiklausiau.
Pradedu is pradziu. Vos isvaziavus is namu, pakeleje prie pievos pastebejau kelias vietines baltai apsirengusias motereles su svelniai melsvomis skraistemis. Klausiu Tonio, kas cia per apranga. Sako, turbut i baznycia eina. Klausiu vel, kur ta baznycia. Atsako, sitoj pievoje. Apziuriu visa pieva, jokios baznycios nematau, vien tik auksta zole ir kelis medeliai viduryje. Vel klausiu, tai kur ta baznycia. Sako, nugi sitoje pievoje. Galvoju, nu jis turbut juokiasi is manes. Galiausiai isiaiskinu - sita pieva ir yra baznycia!!!!! Tai as buvau visikai sokiruota, kokias nerealias jie baznycias turi. Pakeliui iki ezero bent kelias tokias baznycias maciau.
Vaziuojant pastebejau daug mikroautobusiuku prisigrustu zmoniu. Kai sakau prigrustu, tai turiu omeny, kad turbut net dulkems vietos nebelike. Ir visai nesverbu,kad masinyteje tik pvz 10 sedimu vietu, zmones grudasi, tol, kol imanoma isigrusti. O vairuotojai, kad sutalpintu daugiau keleiviu, net vaira issiima ir vietoj jo naudoja lazda. Tai vietiniai taxi. Pasirodo, tai greisciausias budas nukeliauti is A i B. Labai nesaugus,bet gerokai greiciau nei pestute. Taip pat nemazai masinu su priekabomis, taip pat prigrustomis zmogeliu. Pasak Tonio tetes, tai visai legalu. Pasitaiko atveju, kad policija sustabdo tokia masinyte su zmonemis preikaboje ir nubaudzia vairuotoja uz vaziavima be dirzu. Smagu, kad policininkai rupinsi vairuotojo saugumu  Taip pat suzinojau, kad zmones cia visai nemazai geria ir, kad vairuoti isgerus visai galima. Jei tik nelaikai rankose butelio vairuodamas, policija net neprisikabins prie tavo girtumo.
Pakeliui prie ezero reikejo uzsipilti benzino. Deja tai padaryti pasiseke tik penktoje degalineja. Priezastis labai paprasta – nera benzino. Pasirodo, dabar jau visai nebloga situacija su benzinu, nes bent jau imanoma jo isigyti. Bet visai neseniai benzino galejai isigyti tik juodojoje rinkoje. Zmones namuose turi slaptus i zeme ikastus didelius bidonus ir ten laiko savo benzina. Kaip ir su daugeliu dalyku, isigytu juododoje rinkoje, taip ir su benzinu – niekada nezinai kokios kokybes produkta gauni. Pasitaiko, kad benzinas praskiestas su vandeniu ir pan.
Galiausiai pasiekeme ezera. Zvejyba prasideda!!! Is pradziu sekesi ne kaip. Bet isbandzius skirtingu spalvu, storumo, su uodegytem ir be ju sliekus-jaukus galiausiai reikaliukai truputi pasitaise. Man labiausiai sekesi su juodais su uodegyte ir raudonais blizguciais sliekiukais. Pagavau 3 zuvis!!! Tik viena maziau uz uosvi ir net dviem daugiau uz vyra!!! Puiki vakariene gavosi!!!

Miego diena ir parduotuves

Kovo 5, sestadienis

Kadangi kelione truko beveik para, ir visi zinome, kokio patogumo yra lektuvo kedes, visi buvome be galo isvarge. As tai jauciausi kaip sapne – galva svaigsta, akys merkiasi, aplink keisti zmones, nauja aplinka. Atvykome namo, as aisku is kart apziurejau nama, aplekiau aplink ji, apziurejau visus augaliukus, isgereme kas kavutes, kas arbateles ir . . . chebryte issilakste po miegamuosius. Turiu omeny Tonis ir Dafne. Man deja nepavyko. Bandziau, priguliau, valanduke nusnudau, bet teko keltis, nes Lukas jautese paliktas su svetimais zmonemis ir be perstojo verke. Tai mes kartu praleidome labai smagia popiete besivartydami ant zolytes. Chebryte numigo geras 4-5 valandeles. As aisku tikejausi, kad jie miegos pora valndu ir tuomet as eisiu prigulti, bet deja. . . Ir tuomet suzinojau, kad vakare musu laukia vakarelis. Tevai pakviete kelis jaunystes draugus bei kaimynus vakarienes, nes jie labai norejo mus visus pamatyti. Kelis, turiu omeny apie 50!!!! Tai balius buvo kaip priklauso – daug maisto, daug gerimu, muzikyte, ir be galo daug bla bla bla bla bla bla. . . . As tai buvau visikai issekusi, pavalgiau ir tyliai tyliai nuselinau i miegamaji. Lukas, matyt, irgi buvo gerokai nuvarges, nes visi ne nekrustelejome iki 6 ryto. Saldus miegelis buvo.
Visa kelia nuo oro uosto iki namu issiziojusi dairiausi i visas puses. Visur visur zalia, be galo daug medziu, zoles, geliu, krumu ir pan. Labia faina. Sostine Harare net nepanasi i miesta del tokios zalumos. Labiau i uzmiesti ar net kaima. Gyvenamieji namai turi didziulius sodus, dauguma labia graziai sutvarkyti, priziureti. Daugiausia nuosavi namai. Dauguma keliu is abieju pusiu apsodinti didelias medziais, kurie suauga virs kelio ir atrodo lyg vaziuoji tuneliu. Labai populiarus Jacaranda medziai, jie zydi svelnia violetine spalva. Deja, siuo metu jie nezydi, bet maciau foto kaip ispudingai atrodo zydejimo sezonu. Siaip keliai prastoki, beveik niekur nera saligatviu, bet labia daug zmoniu vaiksto pestute salikelemis. Labai keista, nes atrodo, kad vaziuoji per milzinika pieva, aplink nematyt jokiu namu, jokiu parduotuviu, o pakelese pilna zmoniu. Net autostrada zmones vaikstineja. Beveik visur pakelese pilna “parduoduviu”. Vietiniai pardavineja viska, ka tik imanoma isivaizduoti. Pavyzdziui vienoje sankryzoje “zaislu parduotuve”, kurioje gali rasti ivairiausiu zaislu, truputi toliau pakeleje pardavineja pvz. lyginimo lentas ar dar koki visia netiketa daikta. Labai keista man. Bandau isivaizduoti kokia turetu buti situacija, kad kur nors vaziuodama sustojusi sankryzoje sugalvociau isigyti lyginimo lenta arba koki prailgintoja 