Tuesday, 5 April 2011
Saturday, 2 April 2011
Kariba
Mes prie kariba ezero!!!
Taigi isvykome is Harare sekmadieni. Du dzipai. Vienas traukia laiveli zvejybai, kitas priekaba su visais daiktais. Keliauja 8 suauge, trys vaikai. Kelione uztruko apie 5 valandas. Galu gale mes cia!!! Atvykome i isnuomota nameli ant ezero kranto. Koki gera pusvalandi vaiksciojau isiziojusi. Namas fantastiskas, aplinka nereali. Teritorijoje 5 nuostabus namai. Pieveleje baseinas, zaidimu aikstele vaikams, batutas. Namas dengtas siaudais, viduje visi baldai is medzio rastu. Atrodo ispudingai. Kievienas namelis turi po darbuotoja, kuris isplauna visus indus, rytais pakloja lovas, kiekviena ryta issluoja visa nama bei jo aplinka. Taip pat yra dar keli darbuotojai, kurie padeda priparkuoti laiveli, nunesti/parnesti daiktus is laivelio, isvalyti zuvis, uzkurti grili ir kitus darbelius. As tai jauciausi kaip tikra ponicka. Visiems kitiems tai labai iprasta. Pasirodo, tai pagrindinis vietiniu darbas. Visi ir visur turi po kelis tokius darbuotojus. Bet tai ne prabangos reikalas. Tai labiau pagalba vietiniams, nes kitokiu atveju nedarbas Zimbabwe butu beprotiskas.
Ezeras milzinikas. Kaip minejau, vietiniai sako, kad tai vienas didziausiu dirbtiniu ezeru pasulyje. Palyginimui – jo dydis kaip Kipro. O zuvies kiek jame!!! Na ne tik zuvies. Ir gyvuneliu ivairiausiau. Va visai salia musu namo gyvena seimynele begemotu. Visas dienas pliuskenasi sau prie kranto. Bet tik akys ir virsugalvis kyso is vandens. Pasirodo labai retai jie islenda is vandens visu kunu. Bet man pasiseke! Taciau vos tik jis suprato esas stebimas is kart pasinere po vandeniu. Pasak vietiniu, begemotai prazudo daugiau zmoniu nei bet kuris kitas gyvunas. Deja ir sitos informacijos dar nespejau patikrinti. Sitame ezere taip pat gyvena ir krokodilai. Keli is jus vis sukiojosi aplink musu laiveli, kol mes zvejojome. Na bet tik stebejo mus, vos iskises akytes is vandens. Bezvejojant pakrantese mateme grupele bafalo. Atejo zolytes pakramsnoti ir vandens atsigerti. Man tai labai idomu buvo, kad ezere, ypac palei pakrantes, pilna sudziuvusiu medziu kysanciu is vandens. Zvejai prie ju prisirisa savo laivelius zvejojant. Tai ant vieno is ju vis tupejo zuvinis erelis. Mes net kelias nedidukes zuvytes jam numetem. Jis buvo labai patenkintas. Viena pavakare i pievele prie ezero atejo pasiganyti ir drambliu grupele. Beja, jie labai megsta kakoti ant kelio. Toks vaizdas, kad tai butu ju tualetas – pilna ju sudu visur. O kai jau jie daro tai padaro – ooohooo kokia kruvele.
Zvejyba. Man deja nepasiseke sudalyvauti visose isvykose, nes teko pamainomis vaikus priziureti. Laimingiesiems (vyrukams) teko plaukt zvejoti dukart per diena. Ryte apie 5-6 ir po pietu apie 2-3. Sekmingesne zvejyba buvo ryte. As dalyvavau tik popietineje. Aplamai zvejyba buvo itin sekminga. Net vietinia darbuotojai kraipydami galvas is nuostabos stebejo musu laimiki. Pirma diena rytine pamaina grizo su apie 50 kg zuvies. Antra diena apie 100 kg!!! Is viso per tas kelias dienas prigaudem virs 200kg zuvies!!! Daugiausia bream, bet pagavo ir kelias tiger fish (velgi, del internet stokos, negaliu paziuret, kaip sios zuvys lietuviskai vadinasi). Tadien kai zvejai pagavo daugiausia zuvies, darbuotojai net karuti atsistume, kad butu lengviau laiminki nugabenti isvalyti. Tris kartus suvaiksciojo, kol visas surinko. O zuvytes tai visai nemazos, tik file pasilikome. Prisaldeme pilna didziuli saldikli, net nesutaplinome visu i tris dideles saldezes vaziuodami namo. Gaila, kad neisies ju parsivezti namo i Kirpa, na bet pasistengsiu kiek galima daugiau cia ju suvalgyti. Na labai jau skanu.
Viena popiete nuvykome i Kariba miesteli. Jis pasienyje. Kitoje ezero puseje Zambija. Dvi salis jungia uztvanka. Ja aplankeme saulei besileidziant. Grazu. Pakeliui prie uztvankos sutikome zebru seimynele. Vienas is ju labai noriai mums pozavo. Aciu grazuoli! Taip pat mateme begale bezdzioniu. Ju visur pilna. Ir dar viena mazyli drambliuka. Savo ilgu straubliuku skyne ir megavosi zolyte. Netoliese labai judejo medziai, turbut jo mama ten buvo. Bet jos nemateme. Pakeliui uzsukome i mazyli miestuka, ieskojome parduotuves. Visur pilna vietiniu. Jie megsta pakelese sedeti, vaikstineti, leisti laika. Tai zinoma, visi labai mus stebejo. Net nejauku is pradziu buvo. O kai islipome prie parduotuves, tai is vis akiu nuo musu nenuleido. Ypac vaikai stebejo Luka. Kadangi jie taip drasiai mus stebejo tai ir as drasiai i juos ziopsojau. Ziurejau kaip motereles nesioja savo vaikus ant nugaros. Ziurejau kaip zmones nesa sunkiausius nesulius ant galvos, bet juda taip lengvai lyg nieko ten benebutu uzsideja. Stebejau kaip vaikai ridineja padanga gatve.
Jau anksciau esu girdejusi, kad Afrikoje labai ispudingi saulelydziai. Bet kol pats nepamatai, nepatiki. As pamaciau, patikejau. Tiek ivairiausiu spalvu nusidazo dangus bei debesys, kad kartais pagalvoji ar tikrai visu ju pavadinimus zinai.
Tesiant istorija apie keistus vardus, turiu pamineti, kad vienas is musu darbuotoju buvo Pavydas (eng. Jealousy), o kita moterele Grazuole (eng. Beauty).
Taip smagiai bei su beagle zuvies prabego musu viesnage prie Kariba ezero. Laikas namo. Zimbabwe nebutu Zimbabwe, jei paskutini vakara nebuti dingusi Elektra. Polsiavietes vadybininkas jau isvykes namo ir zinoma, su savimi pasiemes raktus nuo genereatoriaus. Puiki proga pasigrozeti gamta tamsoje. Zvaigziu milijonas, uodu ne ka maziau, ant ugnies kepama zuvis, ka tik nuskintas kokoso reisutas uzkandai zvakiu sviesa – ko daugiau noreti Po keliu valandu atsiradus elektrai net kazkaip liudna pasidare. Ispudinga kelione baigta.
Bet ispudziai nesibaige ligi pat Harares. Vos isvykus, nuleido priekabos padanga, bei du kart sustabde policija. Abu kartus teko moketi. Taip ir nesupratau ar bauda, ar kysi. Viena kart uz greiti – visus 20 doleriu, nes labai virsijome greiti, antra kart kazkaip pastebejo, kad prekabos desinioji stabdzio lempele neveikia. Si kart isisukome su 10 doleriu. Grize namo abi lempeles radome veikiancias.
Taigi isvykome is Harare sekmadieni. Du dzipai. Vienas traukia laiveli zvejybai, kitas priekaba su visais daiktais. Keliauja 8 suauge, trys vaikai. Kelione uztruko apie 5 valandas. Galu gale mes cia!!! Atvykome i isnuomota nameli ant ezero kranto. Koki gera pusvalandi vaiksciojau isiziojusi. Namas fantastiskas, aplinka nereali. Teritorijoje 5 nuostabus namai. Pieveleje baseinas, zaidimu aikstele vaikams, batutas. Namas dengtas siaudais, viduje visi baldai is medzio rastu. Atrodo ispudingai. Kievienas namelis turi po darbuotoja, kuris isplauna visus indus, rytais pakloja lovas, kiekviena ryta issluoja visa nama bei jo aplinka. Taip pat yra dar keli darbuotojai, kurie padeda priparkuoti laiveli, nunesti/parnesti daiktus is laivelio, isvalyti zuvis, uzkurti grili ir kitus darbelius. As tai jauciausi kaip tikra ponicka. Visiems kitiems tai labai iprasta. Pasirodo, tai pagrindinis vietiniu darbas. Visi ir visur turi po kelis tokius darbuotojus. Bet tai ne prabangos reikalas. Tai labiau pagalba vietiniams, nes kitokiu atveju nedarbas Zimbabwe butu beprotiskas.
Ezeras milzinikas. Kaip minejau, vietiniai sako, kad tai vienas didziausiu dirbtiniu ezeru pasulyje. Palyginimui – jo dydis kaip Kipro. O zuvies kiek jame!!! Na ne tik zuvies. Ir gyvuneliu ivairiausiau. Va visai salia musu namo gyvena seimynele begemotu. Visas dienas pliuskenasi sau prie kranto. Bet tik akys ir virsugalvis kyso is vandens. Pasirodo labai retai jie islenda is vandens visu kunu. Bet man pasiseke! Taciau vos tik jis suprato esas stebimas is kart pasinere po vandeniu. Pasak vietiniu, begemotai prazudo daugiau zmoniu nei bet kuris kitas gyvunas. Deja ir sitos informacijos dar nespejau patikrinti. Sitame ezere taip pat gyvena ir krokodilai. Keli is jus vis sukiojosi aplink musu laiveli, kol mes zvejojome. Na bet tik stebejo mus, vos iskises akytes is vandens. Bezvejojant pakrantese mateme grupele bafalo. Atejo zolytes pakramsnoti ir vandens atsigerti. Man tai labai idomu buvo, kad ezere, ypac palei pakrantes, pilna sudziuvusiu medziu kysanciu is vandens. Zvejai prie ju prisirisa savo laivelius zvejojant. Tai ant vieno is ju vis tupejo zuvinis erelis. Mes net kelias nedidukes zuvytes jam numetem. Jis buvo labai patenkintas. Viena pavakare i pievele prie ezero atejo pasiganyti ir drambliu grupele. Beja, jie labai megsta kakoti ant kelio. Toks vaizdas, kad tai butu ju tualetas – pilna ju sudu visur. O kai jau jie daro tai padaro – ooohooo kokia kruvele.
Zvejyba. Man deja nepasiseke sudalyvauti visose isvykose, nes teko pamainomis vaikus priziureti. Laimingiesiems (vyrukams) teko plaukt zvejoti dukart per diena. Ryte apie 5-6 ir po pietu apie 2-3. Sekmingesne zvejyba buvo ryte. As dalyvavau tik popietineje. Aplamai zvejyba buvo itin sekminga. Net vietinia darbuotojai kraipydami galvas is nuostabos stebejo musu laimiki. Pirma diena rytine pamaina grizo su apie 50 kg zuvies. Antra diena apie 100 kg!!! Is viso per tas kelias dienas prigaudem virs 200kg zuvies!!! Daugiausia bream, bet pagavo ir kelias tiger fish (velgi, del internet stokos, negaliu paziuret, kaip sios zuvys lietuviskai vadinasi). Tadien kai zvejai pagavo daugiausia zuvies, darbuotojai net karuti atsistume, kad butu lengviau laiminki nugabenti isvalyti. Tris kartus suvaiksciojo, kol visas surinko. O zuvytes tai visai nemazos, tik file pasilikome. Prisaldeme pilna didziuli saldikli, net nesutaplinome visu i tris dideles saldezes vaziuodami namo. Gaila, kad neisies ju parsivezti namo i Kirpa, na bet pasistengsiu kiek galima daugiau cia ju suvalgyti. Na labai jau skanu.
Viena popiete nuvykome i Kariba miesteli. Jis pasienyje. Kitoje ezero puseje Zambija. Dvi salis jungia uztvanka. Ja aplankeme saulei besileidziant. Grazu. Pakeliui prie uztvankos sutikome zebru seimynele. Vienas is ju labai noriai mums pozavo. Aciu grazuoli! Taip pat mateme begale bezdzioniu. Ju visur pilna. Ir dar viena mazyli drambliuka. Savo ilgu straubliuku skyne ir megavosi zolyte. Netoliese labai judejo medziai, turbut jo mama ten buvo. Bet jos nemateme. Pakeliui uzsukome i mazyli miestuka, ieskojome parduotuves. Visur pilna vietiniu. Jie megsta pakelese sedeti, vaikstineti, leisti laika. Tai zinoma, visi labai mus stebejo. Net nejauku is pradziu buvo. O kai islipome prie parduotuves, tai is vis akiu nuo musu nenuleido. Ypac vaikai stebejo Luka. Kadangi jie taip drasiai mus stebejo tai ir as drasiai i juos ziopsojau. Ziurejau kaip motereles nesioja savo vaikus ant nugaros. Ziurejau kaip zmones nesa sunkiausius nesulius ant galvos, bet juda taip lengvai lyg nieko ten benebutu uzsideja. Stebejau kaip vaikai ridineja padanga gatve.
Jau anksciau esu girdejusi, kad Afrikoje labai ispudingi saulelydziai. Bet kol pats nepamatai, nepatiki. As pamaciau, patikejau. Tiek ivairiausiu spalvu nusidazo dangus bei debesys, kad kartais pagalvoji ar tikrai visu ju pavadinimus zinai.
Tesiant istorija apie keistus vardus, turiu pamineti, kad vienas is musu darbuotoju buvo Pavydas (eng. Jealousy), o kita moterele Grazuole (eng. Beauty).
Taip smagiai bei su beagle zuvies prabego musu viesnage prie Kariba ezero. Laikas namo. Zimbabwe nebutu Zimbabwe, jei paskutini vakara nebuti dingusi Elektra. Polsiavietes vadybininkas jau isvykes namo ir zinoma, su savimi pasiemes raktus nuo genereatoriaus. Puiki proga pasigrozeti gamta tamsoje. Zvaigziu milijonas, uodu ne ka maziau, ant ugnies kepama zuvis, ka tik nuskintas kokoso reisutas uzkandai zvakiu sviesa – ko daugiau noreti Po keliu valandu atsiradus elektrai net kazkaip liudna pasidare. Ispudinga kelione baigta.
Bet ispudziai nesibaige ligi pat Harares. Vos isvykus, nuleido priekabos padanga, bei du kart sustabde policija. Abu kartus teko moketi. Taip ir nesupratau ar bauda, ar kysi. Viena kart uz greiti – visus 20 doleriu, nes labai virsijome greiti, antra kart kazkaip pastebejo, kad prekabos desinioji stabdzio lempele neveikia. Si kart isisukome su 10 doleriu. Grize namo abi lempeles radome veikiancias.
Wednesday, 23 March 2011
Gamta ir pinigai
Kovo 13, sekmadienis
Siandien isvaziuojame penkiom dienom prie Kariba ezero. Vietiniai sako, kad tai vienas didziausiu dirbtiniu ezeru pasaulyje. Deja, del interneto stokos, negaliu patikrinti siu duomenu. Zvejosime!!!
Vyrukai ruosiasi labai atsakingai – nusipirko 50 kg kazkokio miasto zuvim ir dar 50 kg kazkokio kitokio maisto zuvim ir dar 5 kg auksciausios rusies miltu, is kuriu irgi gamins dar kazkokio kitokio maisto zuvim.
Na bet apie kelione, zvejyba ir visa kita papasakosiu sekanti karta. Si kart apie gamta, augaliukus bei pinigus.
Gamta. Beveik ant kiekvieno kampo po idomu augala randu. Nemazai ju pamaciau ir pas tevus kieme. Vienas kaktusas uzaugino ryskiai ryskiai ruzava vaisu. Na labai ispudingai ant medelio atrodo. (zr. foto) Nuskyneme. Viduje lyg persvieciama balta spalva su juodom mazytem mazytem seklytem issibarsiuciom po visa vaisiu. Net valgyti nenorejom, kai toki grozi pamateme. Bet suvalgeme. Gaivus, truputeli saldus. Labai patiko. Kieme taip pat auga Lauro lapo medis. Bet didziulis. Turbut net maza bizniuka su juo butu galima isukti ir tu lapeliu uztektu pinigeliams pasidaryti. Dar vienas kaktusas, augantis kieme, uzaugino labai grazius ziedus. Didelius baltus. Bet jie prasiskleidzia tik nakti. Vos tik rytines saulutes spinduliukai pasiekia augala, ziedai susikleidzia. Iki kitos nakties. Ir dar vienas kaktusas is vis ispudingas. Milzinikas. Na papasakoti neuzteks. Reikia ji pamatyti. Ir jis dar savo istorija turi. Pries gera desimtmeti, kaledu ryta seimynele isejo i kiema ir kazko pasigedo. Ogi kaktusas buvo uzauges toks milzinikas, kad jo stiebas nebesugebejo islaikyti savo saku ir medelis nuluzo. Bet dabar jis vel didelis ir vel ispudingas. Bet panasu, kad jo istorija neuzilgo gali pasikartoti.
Bekeliaujant sen bei ten pastebejau kruma su milzinikais spygliais. Pasirodo vietiniai ji vadina vachabiki – wait a bit (lietuvikai – palauk truputi). O toki pavadinima krumelis gavo del to, kad daznai lieka nepastebetas ir zmones i ji susipainioja ir apsidrasko. Del to vaikstant gamtoje reikia but atsargiam ir neskubeti einant, kad laiku pastebetum spygliuota krumeli.
Pinigai. Siuo metu Zimbabwe vienintele valiuta amerikos doleris. Visai neseniai, vos pries pora metu, buvo Zimbabwe doleris. Bet jis buvo isimtas is apyvartos, nes visiskai nuvertejo. Paskutinemis dienomis juos sakiciavo biliardais. Dabar turguje galima isigyti tu milzinisku banknotu. Algas mokedavo dukart per diena, i parduotuve reikejo eit irgi kelis kartus per diena, nes kita diena jau nieko uz turimus pinigus nebenusipirktum ir t.t. ir pan. Na bet as ne apie tai. Taigi dabar cia amerikos doleris. Bet tik banknotai, centu nera. Kad paprasciau buti. Tai parduotuvese tokia situacija. Kainos kaip ir bet kur kitur – su centais, t.y. pvz vandens buteliukas 1 doelris ir 1 centas. Arba mazas kepaliukas duonos 60 centu. Nori nenori, galutine kaina uz visus produktus daznaiusiai gaunasi su centais. Bet ju nera. Tai graza vietoj centu duoda cekius. Kuriuos kita karta glai panaudoti atsiskaitant uz prekias. Arba gali buti kad graza vietoj centu ar cekiu gausi kokias 5 kramtomas gumas ar pan. Kur nors kitur, pvz. pakeles kioskelyje, tenka pirkti tiek, kad susidarytu apvali suma. Na pvz jei alus kainuoja 1,5 doelrio, tai teks pirkti 2 butelius, nes perkant viena, negautum grazos.
Na ir dar keli dalykeliai. Turbut visi girdejote apie muse tcetce. Tai ji labai nefaina. Ji labai megsta deti savo kiausinukus i zmoniu rubus, ypac kai jie dziusta lauke. Del to visi visi rubai po plovimo butinai turi buti islyginti karstu lygintuvu arba isdziovinti dziovykleje. To nepadarius, rizikuojama uzsiakuginti musyte savo odoje. Kiausinukai is rubu perkeliauja ant musu odos, isisiurbia po ja ir ten laimingai auga. Vaizdelis turbut ne koks. Pasirodo, kad kiausinuku neiseina iskrapstyti iki kol viksrelis visikai uzauga. Ant odos atrodo lyg didziulis pulingas spuogas, o ji isspaudus islenda grazutis muses tcetce viksriukas.
Beja suzinojau ka reiskai Zimbabwe. Vietineje shona kalboje tai zdimba dza mabwe – House of stones (lietuviskai – akmenu namas). O toki pavadinima salis gavo del to, kad visur pilna dideliu akmenu ir dauguma ju labai keistomis kombinacijomis. Pvz didelis akmuo atrodo lyg balansuoja ant gerokai mazesnio akmenelio. Zmones sako, kad visi tie akmenys taip isisdeste naturaliai, be niekieno pagalbos. Na bet labai daznai tai atrodo neitiketina.
Siandien isvaziuojame penkiom dienom prie Kariba ezero. Vietiniai sako, kad tai vienas didziausiu dirbtiniu ezeru pasaulyje. Deja, del interneto stokos, negaliu patikrinti siu duomenu. Zvejosime!!!
Vyrukai ruosiasi labai atsakingai – nusipirko 50 kg kazkokio miasto zuvim ir dar 50 kg kazkokio kitokio maisto zuvim ir dar 5 kg auksciausios rusies miltu, is kuriu irgi gamins dar kazkokio kitokio maisto zuvim.
Na bet apie kelione, zvejyba ir visa kita papasakosiu sekanti karta. Si kart apie gamta, augaliukus bei pinigus.
Gamta. Beveik ant kiekvieno kampo po idomu augala randu. Nemazai ju pamaciau ir pas tevus kieme. Vienas kaktusas uzaugino ryskiai ryskiai ruzava vaisu. Na labai ispudingai ant medelio atrodo. (zr. foto) Nuskyneme. Viduje lyg persvieciama balta spalva su juodom mazytem mazytem seklytem issibarsiuciom po visa vaisiu. Net valgyti nenorejom, kai toki grozi pamateme. Bet suvalgeme. Gaivus, truputeli saldus. Labai patiko. Kieme taip pat auga Lauro lapo medis. Bet didziulis. Turbut net maza bizniuka su juo butu galima isukti ir tu lapeliu uztektu pinigeliams pasidaryti. Dar vienas kaktusas, augantis kieme, uzaugino labai grazius ziedus. Didelius baltus. Bet jie prasiskleidzia tik nakti. Vos tik rytines saulutes spinduliukai pasiekia augala, ziedai susikleidzia. Iki kitos nakties. Ir dar vienas kaktusas is vis ispudingas. Milzinikas. Na papasakoti neuzteks. Reikia ji pamatyti. Ir jis dar savo istorija turi. Pries gera desimtmeti, kaledu ryta seimynele isejo i kiema ir kazko pasigedo. Ogi kaktusas buvo uzauges toks milzinikas, kad jo stiebas nebesugebejo islaikyti savo saku ir medelis nuluzo. Bet dabar jis vel didelis ir vel ispudingas. Bet panasu, kad jo istorija neuzilgo gali pasikartoti.
Bekeliaujant sen bei ten pastebejau kruma su milzinikais spygliais. Pasirodo vietiniai ji vadina vachabiki – wait a bit (lietuvikai – palauk truputi). O toki pavadinima krumelis gavo del to, kad daznai lieka nepastebetas ir zmones i ji susipainioja ir apsidrasko. Del to vaikstant gamtoje reikia but atsargiam ir neskubeti einant, kad laiku pastebetum spygliuota krumeli.
Pinigai. Siuo metu Zimbabwe vienintele valiuta amerikos doleris. Visai neseniai, vos pries pora metu, buvo Zimbabwe doleris. Bet jis buvo isimtas is apyvartos, nes visiskai nuvertejo. Paskutinemis dienomis juos sakiciavo biliardais. Dabar turguje galima isigyti tu milzinisku banknotu. Algas mokedavo dukart per diena, i parduotuve reikejo eit irgi kelis kartus per diena, nes kita diena jau nieko uz turimus pinigus nebenusipirktum ir t.t. ir pan. Na bet as ne apie tai. Taigi dabar cia amerikos doleris. Bet tik banknotai, centu nera. Kad paprasciau buti. Tai parduotuvese tokia situacija. Kainos kaip ir bet kur kitur – su centais, t.y. pvz vandens buteliukas 1 doelris ir 1 centas. Arba mazas kepaliukas duonos 60 centu. Nori nenori, galutine kaina uz visus produktus daznaiusiai gaunasi su centais. Bet ju nera. Tai graza vietoj centu duoda cekius. Kuriuos kita karta glai panaudoti atsiskaitant uz prekias. Arba gali buti kad graza vietoj centu ar cekiu gausi kokias 5 kramtomas gumas ar pan. Kur nors kitur, pvz. pakeles kioskelyje, tenka pirkti tiek, kad susidarytu apvali suma. Na pvz jei alus kainuoja 1,5 doelrio, tai teks pirkti 2 butelius, nes perkant viena, negautum grazos.
Na ir dar keli dalykeliai. Turbut visi girdejote apie muse tcetce. Tai ji labai nefaina. Ji labai megsta deti savo kiausinukus i zmoniu rubus, ypac kai jie dziusta lauke. Del to visi visi rubai po plovimo butinai turi buti islyginti karstu lygintuvu arba isdziovinti dziovykleje. To nepadarius, rizikuojama uzsiakuginti musyte savo odoje. Kiausinukai is rubu perkeliauja ant musu odos, isisiurbia po ja ir ten laimingai auga. Vaizdelis turbut ne koks. Pasirodo, kad kiausinuku neiseina iskrapstyti iki kol viksrelis visikai uzauga. Ant odos atrodo lyg didziulis pulingas spuogas, o ji isspaudus islenda grazutis muses tcetce viksriukas.
Beja suzinojau ka reiskai Zimbabwe. Vietineje shona kalboje tai zdimba dza mabwe – House of stones (lietuviskai – akmenu namas). O toki pavadinima salis gavo del to, kad visur pilna dideliu akmenu ir dauguma ju labai keistomis kombinacijomis. Pvz didelis akmuo atrodo lyg balansuoja ant gerokai mazesnio akmenelio. Zmones sako, kad visi tie akmenys taip isisdeste naturaliai, be niekieno pagalbos. Na bet labai daznai tai atrodo neitiketina.
Medaus menuo
Kovo 11 – 12, penktadienis – sestadienis
Praejo beveik 4 menesiai nuo musu vestuviu. Galu gale pasitaike proga isvykti “medaus menesio”!!! Na, ne menesiui, vienai parai, bet vistiek smagu. Pasirinkome kokybe, o ne kiekybe. Bet uz tat kur. Aplankeme didziausius pasaulyje vandens krioklius – Viktorijos krioklius!!! Kelione buvo fantastiska, nereali, nepakartojama, ispudinga ir t.t. ir pan. Na o dabar smulkiau.
Viktoriojs kriokliai isikure Zimbabwes ir Zambijos pasienyje, Zambezi upeje. Nuo sostones Harare, kur mes siuo metu apsistoje, apie 8 valandos kelio masina. Toloka. Nusprendeme skristi. Nuo 1 iki 2 valandu trukmes skrydis, priklosomai nuo lektuvo. Atvykome i orouosta, atsistojome i eile prie check-in ir ta pacia minute prasidejo siurprizu, nuostabos, juoko ir ziauriai geros nuotaikos kelione. Orouostas senokas, naujausiu technologiju nerasta. Lagaminus sveria didziulemis mechaninemis svarstyklemis (zr. foto). Tiesa, visos keliones metu teko pakeisti savo varda – buvau Daphne Lefteri. Ji turi zimbabwes ID. Priezastis 3-4 kartus pigesne kelione!!! Pavyzdziui, viesbutis vietiniams kainuoja 90 doleriu parai, uzsienieciams – 250 doleriu, iejimas i Viktorijos kriokliu nacionalini parka vietiniams 7 doleriai, uzsienieciams 30 doleriu. Ir taip toliau Taigi, po check-in isidejau “savo” ID i kisene, einame prie patikrinimo. Sudedu visu daiktus i dezute, einu. Pyp pyp pyp. Griztu, nusimaunu batus, vel einu. Vel pyp pyp pyp. Griztu atgal, niekaip nesuprantu, kodel pypsi aparatas. Apsaugos darbuotojas klausia ar turiu savo ID su savimi, sakau turiu. Pasirodo tai ir buvo pypsejimo priezastis. Nes ID kortele METALINE!!! Zimbabwe’je ID korteles bei vairuotojo pazymejimai yra metaliniai, kad nesusidevetu per gyvenima. Po patikrinimo patenkame i laukimo sale. Dviejose jos pusese po kavinuke. Kadangi pranese, kad skrydis truputi veluos, nusprendeme isgerti arbateles. Pasirodo, ne viena kavinuke jos neturi, nes sugedes aparatas. Kitame kampe pamatau duty free parduotuvele. Nedirba. Pro langa matyt vos kelios prekes ant lentynu, bei didelis zenklas ant duru, kad parduotuvyte saugo apsaugos kompanija (zr. foto). Matyt labai vertingos tos prekes. Belaukiant uzsinorejau i tualeta. Labai viesi – kai kurie net duru neturi, kiti, jei ir turi duris, nera rankenu. Siuksliu deze tik viena, prie isejimo. Galu gale laikas skristi. Lektuvas privaziavo visai visai salia duru, kaip koks autobusas. Sulipome. Viktorijos kriokliai, mes atskrendam!!!
Viktorijos kriokliu oro uostas pasitiko sokancia bei dainuojancia vieitniu vyruku kompanija. Visi pusnuogiai, basom kojom, kai kurias kuno vietas prisidenge gyvunu kailiais ar oda (zr. foto). Susiradome savo vairuotoja ir pajudejome link savo viesbucio. Pakelese pilna zenklu – dramblys, kudu, karves ir kiti gyvunai. Deja, pakeliui nieko nesutikome. Atvykome i viesbuti. WOW!!! Isikureme labai jaukiame kambariuke su fantastisku vaizdu i nacionalinio parko teritorija. Registraturoje sake, kad turetume pamatyti daug laukiniu gyvunu is savo balkoniuko. Kol kas nieko. Taip pat ispejo, kad nieko nepaliktume balkone, bei butinai uzrakinutme visus langus ir duris, kai iseisime, nes aplink pilna bezdzioniu, kurios tik ir laukia progos ka nors nukniaukti. Veliau isitikinome. Ju pilna visose pakampese. Pavaikstinejome po apylinkes ir uz valandeles nuvykome i saulelydzio kruiza Zambezi upe. Pagal plana, turejome pamatyti nemazai gyvunu pavakary ateinanciu atsigerti. Bet, kadangi sis metu laikas yra pats prasciausias stebeti gyvunus, nes daug lyja ir visur pilna vandens, nelabai ka temate. Po poros valandu plaukiojimo, po medeliu galu gale radome kelis besipliuskianancius begemotus. Deja, tik akys ir ausys kysojo virs vandens. Vos po keliu minuciu isgirdome labai garsu griaustini ir oras staiga per kelias sekundes pasikeite. Pries tai svieciancia saulute staiga pakeite lietus, stiprus vejas, griaustinis, zaibai. Pasiplaukiojimas baigtas. Tiesa, Zambezi upes krantuose pilna palmiu, kurios auga is seklu, apdorotu ypatingu budu. Pasirodo, tos seklos turi tris labai kietus kiautus ir tik dramblio skrandzio sultys yra pakankamai stiprios jas apdoroti. Tai drambliai suvalgo tas seklas, jas apvirskina, iskakoja ir tik tokiu atveju is seklos isauga nauja palme.
Vakare ejome vakarieniauti i vietini restoraneli “Boma”. “Boma” reiskia valgymo vieta. Vos priejus restorana pasitinka keli darbuotojai, apsirenge tradiciniais drabuziais. Kiekviena svecia “aprengia” spalvotomis tradicinemis skraistemis. Jas uzrisa per viena peti. Taip pat kiekvienai motereliai nupiesia po du taskelius ant skruosto, o vyrukam po du bruksnelius. Pasiruose izengti i “boma”. Viduryje restorano laisvas plotas, visa kita – stalai, mistas – aplink. Gavome puiku staleli prie pat vidurio. Stalai papuosti spalvotomis ryskiomis staltiesemis, dega zibaline lempa, geleziniai puodeliai. Maistas – bufetas – ka nori, kiek nori, ta valgai. Tai prisiragavau visokiu idomybiu – krokodilo uodegos uzkandele, kepti mapani kirmineliai pirsto dydzio (juos valgiusieji gavo sertifikatus), strutiena, kudu, bafalo troskinys. Viskas labai labai patiko. Taip pat gavome paragauti vietinio alaus is minetu geleziniu puodeliu. Alus – chibuku - baltas, tirstas, su gabaliukais, pagamintas is kukuruzu. Beja, kukuruzai yra pagrindinis vieitniu pateikalu ingridientas. Ne vienas vieitnis nepraleidzia dienos be kukuruzu. Kol valgome, mus linksmina vietine akapela. Grupele vyruku ir motereliu vel gi apsirengusiu gyvunu kailiais ir odomis, soka, dainuoja, bei groja vietiniais instrumentais, pagrinde ivairiais bugneliais. Po vakarienes, kiekienas svecias gauna po maza bugneli – dzambi - ir visi zmones musa bugnus kaip pasiute. Vargses musu rankeles. Na bet buvo be galo smagu. Po muzikavimo, visi susirinkome i “bomos” viduri ir mokemes sokti vietinius sokius. Po pamokeles teko pademonstruoti ka ismokome – po viena. Ir aisku, as buvau isrinka pirmoji. Je je je!!! Manau pasirodziau visai neblogai Vakarienes metu dar buvo visokiausiu atrakciju. Vienas vyrukas paise veidus – man nupiese balta dzieziuka virs akies, toniui – baobabo medi ant skruosto. Taip pat buvo galima issiburti savo ateiti, paklausyti istoriju ir pan. Labai gaila, bet nepavyko iamzinti sios puikios vietos fotografijose, nes musu fotoaparatas kazkodel sugalvojo “susirgti” ir nebeturejo jegu apsviesti aplinkos. Del to visos foto labai tamsios arba kur nors prisiglaudus prie sviesos saltinelio
Sekanti ryta nusprendeme atsikelti anksti, kad ramiai papusryciautume (Tonis kitaip negali pradeti dienos), aplankytume Viktorijos krioklius, tuomet ramiai papietautume ir antra valanda dienos isvyktume i oro uosta. Kaip tarem taip ir padarem – atsikeleme apie 6 ryto. Pusiau miegodami isgereme arbatele savo balkoniuke. Apie septinta nuejome pusryciauti. Prisideje pilnas lekstes maisto isitaiseme prie pat didziulio balkono krasto, kad galetume toliau grozetis mus supancia gamta. Po keliu minuciu pakilau nuo staliuko atsinesti arbatos. Beeidama isgirdau Toni saukianti: “Lina, Lina – drambliai!!!” Net surikau is dziaugsmo ir tekina nubegau prie savo staliuko. Tolumoje is leto ejo Drambliene ir jos mazylis. Ejo atsigerti vandens is ezerelio. Zinojau, kad drambliai dideli, bet kai pamatai juos gyvai, atrodo milzinai. Tas ezerelis nelabai arti ir jis vidury milziniko misko. Kaip ir priklauso, medziai miske dideli. Bet kai pamaciau ta drambliene negalejau patiketi – ji buvo didesne uz daugeli medziu. Atrode, kad ji vaikstineja po auksta zole, o ne po miska. Zodziu – super!!! Sakyciau – puiki dienos pradzia.
Pavalge pajudejome link Kriokliu. Buvome bene pirmieji lankytojai ta diena. Prie iejimo issinuomavome lietaus apsiaustus ir pirmyn!!! Na net nezinau nuo ko pradeti ir kokius zodzius naudoti. Be zodziu!!! Uztrukome apie 2 valandas, kiaurai perslapome net ir su lietpalciais, daug prisifotkinome ir issisiepe baigeme pasivaiksciojima. Kriokliu dydis - milzinikas, garsas – beprotiskas, gylis – neizvelgiamas. Vietomis net negalejome susisneketi su Toniu. Krioklys besitaskydamas sukuria lietu, vietomis be galo stipru. Kai kur net negalejome nieko iziureti del tirsto tirsto ruko. O vos tik saulute paliecia krioklius savo spinduliukais visur aplinkui pasirodo beagle vaivoryksciu. Fantastika!!! Lietaus sezonu, kuris kaip tik dabar ir yra, kriokliai buna patys dydziausi, stipriausi nei bet kuriuo kitu metu laiku. Tas turi ir pliusu ir minusu. Pliusas – pamatai juos pacioje galingiausioje stadijoje, minusas – nepamatai viso dydzio, nes teisiog per ruka neimanoma iziureti. Tai kaip supratau, teks gristi, tik kitu metu laiku. Kad ir kiek apie juos berasyciau, visteik neiseitu tiksliai nupasakoti, koks ten vaizdas, grozis, jega. Viskas viename. Nepakartojama!!!
Aplanke krioklius, vaziavome i turgu. Tai tiek grozybiu prisiziurejau – skulpturos is medzio bei akmens, papuosai, indai, ivairiausi irankiai, baldai ir pan. Nu bet jau pardaveju ikirumas. Tikrai buciau zymiai daugiau nusipirkusi, jei ne tie pardavejai. “madam, neskubek, gerai apziurek viska, as labai gera kaina tau parduosiu. Aa, patiko papuoslai, paimk i rankas, pasimatuok, nori suzinoti kaina, kuria valiuta mokesi, kiek duotum, pasiderim ……….” Ir t.t. ir pan. Ir kiekvienas pardavejas ta pati mala. Ir sneka jie labai tyliai arti prie taves prieje, lyg kokia paslapti. Zodziu, labai man nepatiko. Bet deretis tikrai galima, 50% kainos numusti vieni juokai. Tai kelis dalykelius isigijome zymiai pigiau nei norejo juos parduoti.
Beja, tesiant istorija apie keistus vietinius vardus, negaliu nepamineti musu viesbucio administratoriaus vardo. Jis – Member!!! Lietuviskai – narys. Vis negaliu atsistebeti tokiu vardu originalumu
Grizome i viesbuti. Neuzilgo musu fantastiskas “medaus menuo” pasibaigs. Dar karteli prisedame savo balkoniuke atsiderti arbatos. Ir gamta mus dar karteli pradziugina. Visai netoliese po pievele vaikstineja kudu seimynele – mama, tetis, mazyliai. Puikus atsisveikinimas. Susipakuojame ir keliaujame atgal pas savo mazyli, kuris pirma kart praleido para be musu.
Praejo beveik 4 menesiai nuo musu vestuviu. Galu gale pasitaike proga isvykti “medaus menesio”!!! Na, ne menesiui, vienai parai, bet vistiek smagu. Pasirinkome kokybe, o ne kiekybe. Bet uz tat kur. Aplankeme didziausius pasaulyje vandens krioklius – Viktorijos krioklius!!! Kelione buvo fantastiska, nereali, nepakartojama, ispudinga ir t.t. ir pan. Na o dabar smulkiau.
Viktoriojs kriokliai isikure Zimbabwes ir Zambijos pasienyje, Zambezi upeje. Nuo sostones Harare, kur mes siuo metu apsistoje, apie 8 valandos kelio masina. Toloka. Nusprendeme skristi. Nuo 1 iki 2 valandu trukmes skrydis, priklosomai nuo lektuvo. Atvykome i orouosta, atsistojome i eile prie check-in ir ta pacia minute prasidejo siurprizu, nuostabos, juoko ir ziauriai geros nuotaikos kelione. Orouostas senokas, naujausiu technologiju nerasta. Lagaminus sveria didziulemis mechaninemis svarstyklemis (zr. foto). Tiesa, visos keliones metu teko pakeisti savo varda – buvau Daphne Lefteri. Ji turi zimbabwes ID. Priezastis 3-4 kartus pigesne kelione!!! Pavyzdziui, viesbutis vietiniams kainuoja 90 doleriu parai, uzsienieciams – 250 doleriu, iejimas i Viktorijos kriokliu nacionalini parka vietiniams 7 doleriai, uzsienieciams 30 doleriu. Ir taip toliau Taigi, po check-in isidejau “savo” ID i kisene, einame prie patikrinimo. Sudedu visu daiktus i dezute, einu. Pyp pyp pyp. Griztu, nusimaunu batus, vel einu. Vel pyp pyp pyp. Griztu atgal, niekaip nesuprantu, kodel pypsi aparatas. Apsaugos darbuotojas klausia ar turiu savo ID su savimi, sakau turiu. Pasirodo tai ir buvo pypsejimo priezastis. Nes ID kortele METALINE!!! Zimbabwe’je ID korteles bei vairuotojo pazymejimai yra metaliniai, kad nesusidevetu per gyvenima. Po patikrinimo patenkame i laukimo sale. Dviejose jos pusese po kavinuke. Kadangi pranese, kad skrydis truputi veluos, nusprendeme isgerti arbateles. Pasirodo, ne viena kavinuke jos neturi, nes sugedes aparatas. Kitame kampe pamatau duty free parduotuvele. Nedirba. Pro langa matyt vos kelios prekes ant lentynu, bei didelis zenklas ant duru, kad parduotuvyte saugo apsaugos kompanija (zr. foto). Matyt labai vertingos tos prekes. Belaukiant uzsinorejau i tualeta. Labai viesi – kai kurie net duru neturi, kiti, jei ir turi duris, nera rankenu. Siuksliu deze tik viena, prie isejimo. Galu gale laikas skristi. Lektuvas privaziavo visai visai salia duru, kaip koks autobusas. Sulipome. Viktorijos kriokliai, mes atskrendam!!!
Viktorijos kriokliu oro uostas pasitiko sokancia bei dainuojancia vieitniu vyruku kompanija. Visi pusnuogiai, basom kojom, kai kurias kuno vietas prisidenge gyvunu kailiais ar oda (zr. foto). Susiradome savo vairuotoja ir pajudejome link savo viesbucio. Pakelese pilna zenklu – dramblys, kudu, karves ir kiti gyvunai. Deja, pakeliui nieko nesutikome. Atvykome i viesbuti. WOW!!! Isikureme labai jaukiame kambariuke su fantastisku vaizdu i nacionalinio parko teritorija. Registraturoje sake, kad turetume pamatyti daug laukiniu gyvunu is savo balkoniuko. Kol kas nieko. Taip pat ispejo, kad nieko nepaliktume balkone, bei butinai uzrakinutme visus langus ir duris, kai iseisime, nes aplink pilna bezdzioniu, kurios tik ir laukia progos ka nors nukniaukti. Veliau isitikinome. Ju pilna visose pakampese. Pavaikstinejome po apylinkes ir uz valandeles nuvykome i saulelydzio kruiza Zambezi upe. Pagal plana, turejome pamatyti nemazai gyvunu pavakary ateinanciu atsigerti. Bet, kadangi sis metu laikas yra pats prasciausias stebeti gyvunus, nes daug lyja ir visur pilna vandens, nelabai ka temate. Po poros valandu plaukiojimo, po medeliu galu gale radome kelis besipliuskianancius begemotus. Deja, tik akys ir ausys kysojo virs vandens. Vos po keliu minuciu isgirdome labai garsu griaustini ir oras staiga per kelias sekundes pasikeite. Pries tai svieciancia saulute staiga pakeite lietus, stiprus vejas, griaustinis, zaibai. Pasiplaukiojimas baigtas. Tiesa, Zambezi upes krantuose pilna palmiu, kurios auga is seklu, apdorotu ypatingu budu. Pasirodo, tos seklos turi tris labai kietus kiautus ir tik dramblio skrandzio sultys yra pakankamai stiprios jas apdoroti. Tai drambliai suvalgo tas seklas, jas apvirskina, iskakoja ir tik tokiu atveju is seklos isauga nauja palme.
Vakare ejome vakarieniauti i vietini restoraneli “Boma”. “Boma” reiskia valgymo vieta. Vos priejus restorana pasitinka keli darbuotojai, apsirenge tradiciniais drabuziais. Kiekviena svecia “aprengia” spalvotomis tradicinemis skraistemis. Jas uzrisa per viena peti. Taip pat kiekvienai motereliai nupiesia po du taskelius ant skruosto, o vyrukam po du bruksnelius. Pasiruose izengti i “boma”. Viduryje restorano laisvas plotas, visa kita – stalai, mistas – aplink. Gavome puiku staleli prie pat vidurio. Stalai papuosti spalvotomis ryskiomis staltiesemis, dega zibaline lempa, geleziniai puodeliai. Maistas – bufetas – ka nori, kiek nori, ta valgai. Tai prisiragavau visokiu idomybiu – krokodilo uodegos uzkandele, kepti mapani kirmineliai pirsto dydzio (juos valgiusieji gavo sertifikatus), strutiena, kudu, bafalo troskinys. Viskas labai labai patiko. Taip pat gavome paragauti vietinio alaus is minetu geleziniu puodeliu. Alus – chibuku - baltas, tirstas, su gabaliukais, pagamintas is kukuruzu. Beja, kukuruzai yra pagrindinis vieitniu pateikalu ingridientas. Ne vienas vieitnis nepraleidzia dienos be kukuruzu. Kol valgome, mus linksmina vietine akapela. Grupele vyruku ir motereliu vel gi apsirengusiu gyvunu kailiais ir odomis, soka, dainuoja, bei groja vietiniais instrumentais, pagrinde ivairiais bugneliais. Po vakarienes, kiekienas svecias gauna po maza bugneli – dzambi - ir visi zmones musa bugnus kaip pasiute. Vargses musu rankeles. Na bet buvo be galo smagu. Po muzikavimo, visi susirinkome i “bomos” viduri ir mokemes sokti vietinius sokius. Po pamokeles teko pademonstruoti ka ismokome – po viena. Ir aisku, as buvau isrinka pirmoji. Je je je!!! Manau pasirodziau visai neblogai Vakarienes metu dar buvo visokiausiu atrakciju. Vienas vyrukas paise veidus – man nupiese balta dzieziuka virs akies, toniui – baobabo medi ant skruosto. Taip pat buvo galima issiburti savo ateiti, paklausyti istoriju ir pan. Labai gaila, bet nepavyko iamzinti sios puikios vietos fotografijose, nes musu fotoaparatas kazkodel sugalvojo “susirgti” ir nebeturejo jegu apsviesti aplinkos. Del to visos foto labai tamsios arba kur nors prisiglaudus prie sviesos saltinelio
Sekanti ryta nusprendeme atsikelti anksti, kad ramiai papusryciautume (Tonis kitaip negali pradeti dienos), aplankytume Viktorijos krioklius, tuomet ramiai papietautume ir antra valanda dienos isvyktume i oro uosta. Kaip tarem taip ir padarem – atsikeleme apie 6 ryto. Pusiau miegodami isgereme arbatele savo balkoniuke. Apie septinta nuejome pusryciauti. Prisideje pilnas lekstes maisto isitaiseme prie pat didziulio balkono krasto, kad galetume toliau grozetis mus supancia gamta. Po keliu minuciu pakilau nuo staliuko atsinesti arbatos. Beeidama isgirdau Toni saukianti: “Lina, Lina – drambliai!!!” Net surikau is dziaugsmo ir tekina nubegau prie savo staliuko. Tolumoje is leto ejo Drambliene ir jos mazylis. Ejo atsigerti vandens is ezerelio. Zinojau, kad drambliai dideli, bet kai pamatai juos gyvai, atrodo milzinai. Tas ezerelis nelabai arti ir jis vidury milziniko misko. Kaip ir priklauso, medziai miske dideli. Bet kai pamaciau ta drambliene negalejau patiketi – ji buvo didesne uz daugeli medziu. Atrode, kad ji vaikstineja po auksta zole, o ne po miska. Zodziu – super!!! Sakyciau – puiki dienos pradzia.
Pavalge pajudejome link Kriokliu. Buvome bene pirmieji lankytojai ta diena. Prie iejimo issinuomavome lietaus apsiaustus ir pirmyn!!! Na net nezinau nuo ko pradeti ir kokius zodzius naudoti. Be zodziu!!! Uztrukome apie 2 valandas, kiaurai perslapome net ir su lietpalciais, daug prisifotkinome ir issisiepe baigeme pasivaiksciojima. Kriokliu dydis - milzinikas, garsas – beprotiskas, gylis – neizvelgiamas. Vietomis net negalejome susisneketi su Toniu. Krioklys besitaskydamas sukuria lietu, vietomis be galo stipru. Kai kur net negalejome nieko iziureti del tirsto tirsto ruko. O vos tik saulute paliecia krioklius savo spinduliukais visur aplinkui pasirodo beagle vaivoryksciu. Fantastika!!! Lietaus sezonu, kuris kaip tik dabar ir yra, kriokliai buna patys dydziausi, stipriausi nei bet kuriuo kitu metu laiku. Tas turi ir pliusu ir minusu. Pliusas – pamatai juos pacioje galingiausioje stadijoje, minusas – nepamatai viso dydzio, nes teisiog per ruka neimanoma iziureti. Tai kaip supratau, teks gristi, tik kitu metu laiku. Kad ir kiek apie juos berasyciau, visteik neiseitu tiksliai nupasakoti, koks ten vaizdas, grozis, jega. Viskas viename. Nepakartojama!!!
Aplanke krioklius, vaziavome i turgu. Tai tiek grozybiu prisiziurejau – skulpturos is medzio bei akmens, papuosai, indai, ivairiausi irankiai, baldai ir pan. Nu bet jau pardaveju ikirumas. Tikrai buciau zymiai daugiau nusipirkusi, jei ne tie pardavejai. “madam, neskubek, gerai apziurek viska, as labai gera kaina tau parduosiu. Aa, patiko papuoslai, paimk i rankas, pasimatuok, nori suzinoti kaina, kuria valiuta mokesi, kiek duotum, pasiderim ……….” Ir t.t. ir pan. Ir kiekvienas pardavejas ta pati mala. Ir sneka jie labai tyliai arti prie taves prieje, lyg kokia paslapti. Zodziu, labai man nepatiko. Bet deretis tikrai galima, 50% kainos numusti vieni juokai. Tai kelis dalykelius isigijome zymiai pigiau nei norejo juos parduoti.
Beja, tesiant istorija apie keistus vietinius vardus, negaliu nepamineti musu viesbucio administratoriaus vardo. Jis – Member!!! Lietuviskai – narys. Vis negaliu atsistebeti tokiu vardu originalumu
Grizome i viesbuti. Neuzilgo musu fantastiskas “medaus menuo” pasibaigs. Dar karteli prisedame savo balkoniuke atsiderti arbatos. Ir gamta mus dar karteli pradziugina. Visai netoliese po pievele vaikstineja kudu seimynele – mama, tetis, mazyliai. Puikus atsisveikinimas. Susipakuojame ir keliaujame atgal pas savo mazyli, kuris pirma kart praleido para be musu.
Sunday, 20 March 2011
Liutu parkas
Kovo 8, antradienis
Siandien visa seimynele vaziavome i liutu parka. Truputi keista, kodel ta parka vadina liutu, nes kai kuriu kitu gyvunu maciau daugiau nei liutu parka sudaro kelios dalys. Pirmoji – didele aptverta teritorija,kur gyvena vien tik liutai. Tai ten reik vaziuoti su masina ir butinai uzdarytais langais. Prie pat ivaziavimo guli du didziuliai grazuoliai liutai. Nu bet kokio jie grazumo! Grazus ir per televizoriu, bet gyvai is vis ispudingai atrodo – galva didele, gaurai ilgi, ir taip isdidziai sau guli, is leto dairosi. Parko darbuotojas atidares vartus lyg niekur nieko paglosto viena ir kita. Atrodo, kad tuoj prades murkti is pasitenkinimo, visai kaip kates – uzriete galvas i virus, uzsimerke – megaujasi. Vaziuojame toliau – nieko nematyt, dar toliau – vis nieko. Galiausiai privaziuojam vartus taip ir nesuprate kodel vis gi sis parkas vadinasi liutu. Klausiam darbuotojo, kiek liutu turit – du? Sako, ne, yra dar keli. Na bet jau nebevaziavome atgal. Pasirodo sis metu laikas yra pats prasciausias stebeti gyvunus, nes del lietaus sezono visur pilna vandens, dol to jiem nereikia eiti jo ieskoti ir visi gyvunai sau ramiausiai ilsisi aukstoje zoleje Zodziu, tesiame kelione. Antra dalis – vel didelis aptvertas plotas, kuriame gyvena visokiausi kitokiausi gyvunai. Deja visu neteko pamatyti, bet maciau zebrus, strucius, antilopes ir kelis kitus gyvunelius, kuriu as nepazistu sake, dar ten gyvena ir zirafa, bet jos nemaciau. Galiausiai privaziavome treciaja parko dali – gyvunai aptvaruose. Na bet aptvarai tai dideli. Kai kurie gyvunai neuzdaryti, laisvai vaikstineja tarp zmoniu. Pirmasis mus pasitinka milziniskas vezlys. Juda vos vos, kiautas girgzda kiekviena kart jis pajuda i prieki. Jam apie 300 metu, o sveria jis apie 500 kg. Tikras grazuolis. Tesiame kelione. Prie ilgo, i upe panasaus baseinelio ramiausiai guli du milziniski krokodilai, juos maitina karta per dvi savaites, daznaiusiai vistiena. Prieiname liutu narva. Viduje apie 10 liutu, moteriskos ir vyriskos gimines. Keli ju meiliai apsikabine kaitinasi sauluteje ant akmenu, kiti vaikstineja palei tvora ir stebi, kas vyksti kitoje jos puseje. O kitoje puseje – mes. As laikau ant ranku Luka, jis be galo suzavetas dideliais graziais gyvunais. Tonis siuncia mane atsistoti prie tvoros fotografijai. Atsistoju nugara i liutus, taisausi i pozicija, girdziu visi aplink pradeda saukti. Nelabai supratau ka sauke, bet nusprendziau atsisukti i liutus ir suzinot, kas ten darosi. Vos pasisuku i juos, vienas is liutu atsuka man ir Lukui uzpakali, pakelia uodega ir . . . apsisioja mus!!!!! Visi issizioje, nes visus tuos metus kiek cia yra buve, niekas nemate, kad ka nors butu apsisiojes liutas!!! Emocijoms aprimus, po keliu minuciu einu I savo vieta prie narvo fotografijai. Ir kur buves, kur nebuves priena antras liutas ir vel mus su Luku apsisioja!!!!! Darbuotojai sako, nepergyvenk, dabar gali buti rami, kad joks kitas gyvunas taves nebeuzpuls. Tai ramu Tesiame pasivaiksciojima. Kitam narve du mazyliai liutukai, abiem po 2 men. Pas juos i narva galima ieiti ir lankytojams, pasifotografuoti. Tonis vienintelis buvo drasuolis. Dar mateme hienas, bezdziones (jos viaskto laisvai po parka), dar daugiau liutu, kazkokia lape, dar kazkokius kelis gyvunelius ir kiaule!!! Paprasta paprasciausia kiaule labai smirdejo
Grizus namo papasakojau apsisiojimo istorija Martai (namu tvarkytoja, vietine), tai ji sake, kad buti apsisiotai liuto reiskia milzinska sekme!!! Tai dabar ne tik, kad drasiai galiu vaikstineti prie kitu gyvunu, nes del liutu sisiuko kvapo, nieks nedris prie manes listi, bet dar ir labai didele sekme manes lydes!!!
Siandien visa seimynele vaziavome i liutu parka. Truputi keista, kodel ta parka vadina liutu, nes kai kuriu kitu gyvunu maciau daugiau nei liutu parka sudaro kelios dalys. Pirmoji – didele aptverta teritorija,kur gyvena vien tik liutai. Tai ten reik vaziuoti su masina ir butinai uzdarytais langais. Prie pat ivaziavimo guli du didziuliai grazuoliai liutai. Nu bet kokio jie grazumo! Grazus ir per televizoriu, bet gyvai is vis ispudingai atrodo – galva didele, gaurai ilgi, ir taip isdidziai sau guli, is leto dairosi. Parko darbuotojas atidares vartus lyg niekur nieko paglosto viena ir kita. Atrodo, kad tuoj prades murkti is pasitenkinimo, visai kaip kates – uzriete galvas i virus, uzsimerke – megaujasi. Vaziuojame toliau – nieko nematyt, dar toliau – vis nieko. Galiausiai privaziuojam vartus taip ir nesuprate kodel vis gi sis parkas vadinasi liutu. Klausiam darbuotojo, kiek liutu turit – du? Sako, ne, yra dar keli. Na bet jau nebevaziavome atgal. Pasirodo sis metu laikas yra pats prasciausias stebeti gyvunus, nes del lietaus sezono visur pilna vandens, dol to jiem nereikia eiti jo ieskoti ir visi gyvunai sau ramiausiai ilsisi aukstoje zoleje Zodziu, tesiame kelione. Antra dalis – vel didelis aptvertas plotas, kuriame gyvena visokiausi kitokiausi gyvunai. Deja visu neteko pamatyti, bet maciau zebrus, strucius, antilopes ir kelis kitus gyvunelius, kuriu as nepazistu sake, dar ten gyvena ir zirafa, bet jos nemaciau. Galiausiai privaziavome treciaja parko dali – gyvunai aptvaruose. Na bet aptvarai tai dideli. Kai kurie gyvunai neuzdaryti, laisvai vaikstineja tarp zmoniu. Pirmasis mus pasitinka milziniskas vezlys. Juda vos vos, kiautas girgzda kiekviena kart jis pajuda i prieki. Jam apie 300 metu, o sveria jis apie 500 kg. Tikras grazuolis. Tesiame kelione. Prie ilgo, i upe panasaus baseinelio ramiausiai guli du milziniski krokodilai, juos maitina karta per dvi savaites, daznaiusiai vistiena. Prieiname liutu narva. Viduje apie 10 liutu, moteriskos ir vyriskos gimines. Keli ju meiliai apsikabine kaitinasi sauluteje ant akmenu, kiti vaikstineja palei tvora ir stebi, kas vyksti kitoje jos puseje. O kitoje puseje – mes. As laikau ant ranku Luka, jis be galo suzavetas dideliais graziais gyvunais. Tonis siuncia mane atsistoti prie tvoros fotografijai. Atsistoju nugara i liutus, taisausi i pozicija, girdziu visi aplink pradeda saukti. Nelabai supratau ka sauke, bet nusprendziau atsisukti i liutus ir suzinot, kas ten darosi. Vos pasisuku i juos, vienas is liutu atsuka man ir Lukui uzpakali, pakelia uodega ir . . . apsisioja mus!!!!! Visi issizioje, nes visus tuos metus kiek cia yra buve, niekas nemate, kad ka nors butu apsisiojes liutas!!! Emocijoms aprimus, po keliu minuciu einu I savo vieta prie narvo fotografijai. Ir kur buves, kur nebuves priena antras liutas ir vel mus su Luku apsisioja!!!!! Darbuotojai sako, nepergyvenk, dabar gali buti rami, kad joks kitas gyvunas taves nebeuzpuls. Tai ramu Tesiame pasivaiksciojima. Kitam narve du mazyliai liutukai, abiem po 2 men. Pas juos i narva galima ieiti ir lankytojams, pasifotografuoti. Tonis vienintelis buvo drasuolis. Dar mateme hienas, bezdziones (jos viaskto laisvai po parka), dar daugiau liutu, kazkokia lape, dar kazkokius kelis gyvunelius ir kiaule!!! Paprasta paprasciausia kiaule labai smirdejo
Grizus namo papasakojau apsisiojimo istorija Martai (namu tvarkytoja, vietine), tai ji sake, kad buti apsisiotai liuto reiskia milzinska sekme!!! Tai dabar ne tik, kad drasiai galiu vaikstineti prie kitu gyvunu, nes del liutu sisiuko kvapo, nieks nedris prie manes listi, bet dar ir labai didele sekme manes lydes!!!
Subscribe to:
Posts (Atom)